Jei Vilniuje ir toliau tęsis butų ploto mažėjimo tendencija, jau po poros dešimtmečių sostinė gali priartėti prie Honkongo lygio, o tai reiškia, kad norintieji kokybiško gyvenimo atsisuks į vidutinio dydžio miestus, tai jau vyksta Europos sostinėse.
Tokią perspektyvą nestabdomai kylant nekilnojamojo turto kainoms mato „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Ilgainiui, didėjant atlyginimams ir mažėjant būsto įperkamumui sostinėje, tokie miestai kaip Panevėžys gali tapti naujuoju patraukliu pasirinkimu – vieta, kur galima gyventi erdviai, patogiai ir ekonomiškai pagrįstai.
Kainos paaugo dešimtadaliu
Kaip rodo nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ apžvalga, praėjusiais metais Panevėžyje augo ir būstų pardavimas, ir kainos.
Nekilnojamojo turto ekspertai prognozuoja, kad ir šiemet Aukštaitijos sostinėje situacija neturėtų skirtis nuo kitų didmiesčių.
Registrų centro duomenimis, pernai Panevėžyje nupirkti 1128 butai, arba 19,2 proc. daugiau nei 2024 m.
Praėjusiais metais Aukštaitijos sostinėje parduoti 245 namai, o tai net 36,1 proc. daugiau nei ankstesniais metais.
„Ober-Haus“ skaičiavimais, pernai parduodamų butų kainos Panevėžyje augo lygiai 10 proc., o vidutinė kvadratinio metro kaina siekė 1236 Eur.
Toks pokytis buvo mažiausias tarp Lietuvos didmiesčių, tačiau jis nedaug nusileido Vilniui, kur būstų kainos kilo 10,7 proc., Klaipėdai (10,9 proc.,) ar Šiauliams (11 proc.).
Labiausiai būstai per 2025-uosius pabrango Kaune – vidutiniškai 13,8 proc.
Bendrovės duomenimis, Panevėžyje senos statybos tipinio buto kainos, priklausomai nuo įrengimo, aukšto, rajono, renovacijos, sąlygų automobiliams ir kitų aplinkybių, šiuo metu svyruoja tarp 1100 ir 1800 Eur už kv. m.
Ieškantiems buto naujos statybos name už būsto su daline apdaila kvadratinį metrą teks pakloti 1700–2500 Eur.
Dairosi į ekonominę klasę
„Ober-Haus“ Panevėžio biuro vadovo Romualdo Paulausko teigimu, Aukštaitijos sostinėje būstų kainų rėžiai identiški Šiauliams.
Lyginant su trimis didžiausiais Lietuvos miestais, nauja ir sena statyba Panevėžio centre daugeliu atveju yra pigesnė nei atitinkami analogai Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos periferijoje.
„Panevėžio pirkėjus šiuo metu labiausiai domina ekonominės klasės būstas: 45–65 kv. m butai ir 65–80 kv. m kotedžai. Perkantys namus daugiausia domisi naujos statybos, 150–200 „kvadratų“ objektais su nedideliais, 4–8 arų žemės sklypais. Visgi nepaisant pernykščio rinkos ir kainų augimo, naujo būsto pasiūlos trūkumo bei šiemet visoje Lietuvoje prognozuojamo tolesnio aktyvumo, mūsų miestas šiemet neturėtų išsiskirti iš kitų didmiesčių. Tikėtina, kad kainų dinamika šiemet iš principo atkartos kitų miestų tendencijas ar net bus nuosaikesnė“, – „Ober-Haus“ pranešime cituojamas R. Paulauskas.
Auga ir nuomos rinka
R. Paulauskas taip pat pastebi, kad Aukštaitijos sostinėje pernai padažnėjo didmiesčiams būdingas reiškinys, kai pavieniai investuotojai ar net įmonės įsigyja senos statybos butus, juos remontuoja ir parduoda brangiau arba išnuomoja.
Naujai sutvarkyti butai mieste yra paklausūs ir jų nuomos kainos auga.
„Ober-Haus“ duomenimis, butų nuomos kainos Panevėžyje šiuo metu svyruoja nuo 230 iki 800 Eur per mėnesį.
Dviejų kambarių buto nuomos kaina miegamuosiuose mikrorajonuose siekia 290–420 Eur už mėnesį, o miesto centre – 340–550 Eur už mėnesį.
Per metus, „Ober-Haus“ skaičiavimais, Panevėžyje nuomos kainos augo 5–6 proc.
„Paklausiausi butai yra 1–3 kambarių, ekonominės klasės. Nuomininkai – dažniausiai nuo 20 iki 30 metų, neretai jaunos šeimos, dar negalinčios nusipirkti būsto. Butus taip pat nuomojasi karininkai, kuriems kompensuojama būsto nuomos kaina. Yra Ukrainos piliečių, besinuomojančių butus, taip pat šeimos, kurios statosi namą ir tam tikrą laiką, kol baigs statybas, nuomojasi didesnį butą arba netgi namą“, – nuomos situaciją Panevėžyje apžvelgia R. Paulauskas.
Laukti ir nuomotis – neapsimoka
„Luminor“ banko vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, skaičiavimai rodo, kad jau artimiausiu metu poreikis pirkti būstus gali išaugti net iki 20 proc., ypač atsižvelgiant į tai, kad nuo šių metų vasaros reikalingas pradinis įnašas paskolai gauti mažėja nuo 15 iki 10 proc.
Be to, ir dalis gyventojų antrosios pensijų pakopos lėšas planuoja naudoti kaip pradinį įnašą būstui įsigyti.
„Jau dabar jaučiamas to poveikis – tikintis, kad į rinką įsilies nemažas kiekis pinigų, kyla nekilnojamojo turto kainos. Taip pat viliamasi, kad dalis gyventojų nuspręs pasinaudoti situacija ir parduos investicijai pirktus butus, nes nuomos kainos neauga taip sparčiai kaip paties būsto. Tai galėtų tapti papildomu rinkos sureguliavimo veiksniu, tačiau kol kas to nematyti. Gali būti, kad šiemet sulauksime nemenko kainų pakilimo, o stabilizacija galėtų ateiti tik 2027–2028 metais“, – prognozuoja Ž. Mauricas.
Ekonomistas pabrėžia: jei žmogus ieško būsto, kad pats jame ir gyventų, geriausia jį pirkti dabar, nes laukimas gali reikšti dar didesnes kainas ir nuolatines išlaidas nuomai.
Finansiškai, anot ekonomisto, visuomet naudingiau būstą pirkti nei nuomotis.
Vis dėlto investuotojams, nusiteikusiems iš būstų pirkimo–pardavimo užsidirbti, mano Ž. Mauricas, reikėtų itin atsargiai vertinti situaciją, gerai pasverti investicijų grąžą.
„Jeigu ir toliau nekilnojamąjį turtą aktyviai pirks tiek gyventojai, tiek investuotojai, galime išpūsti gana nemažą burbulą. Tai ganėtinai realus scenarijus“, – įspėja ekonomistas.
Sostinėje gyventi darosi sunkiau
Ž. Mauricas atkreipia dėmesį, jog atlyginimų augimas šiuo metu sulėtėjęs, todėl būsto įperkamumas Lietuvoje mažėja.
Vilnius šiuo aspektu yra viena brangiausių Europos sostinių.
Negana to, jau ir kiti didieji Lietuvos miestai nuo šios tendencijos smarkiai nebeatsilieka.
Ž. Maurico nuomone, ilgainiui, valstybei turtingėjant, būsto įperkamumas turėtų gerėti ir vis daugiau patrauklumo gali įgyti vidutinio dydžio miestai.
Jis atkreipia dėmesį, kad Vilnius auga ir dėl vidinės migracijos, ir dėl imigrantų iš trečiųjų šalių, todėl nuomos kainos sostinėje šoktelėjo itin smarkiai, naujai statomų būstų plotas mažėja, prastėja gyvenimo kokybė.
Jei ir toliau tęsis butų ploto mažėjimo tendencija, mano Ž. Mauricas, jau po 20 metų sostinė gali priartėti prie Honkongo lygio.
„Vilniuje statomi vis mažesnio ploto būstai, artėjame prie Honkongo lygio. Tie, kurie nori gyventi erdviau, keliasi į priemiesčius, o tai sukelia didžiulius iššūkius – spūstis, taršą, mokyklų ir darželių trūkumą. Gyventi kokybiškai sostinėje darosi vis sunkiau. Vilniuje atlyginimai nėra tiek didesni, kad kompensuotų tą nepatogumą“, – apibendrina ekonomistas.
Mažesnių miestų potencialas
Sostinėje daugėjant gyventojų, pučiantis būstų ir pirkimo, ir nuomos kainoms, Ž. Maurico nuomone, verta rimtai įvertinti, ar kokybiškesnio gyvenimo nebūtų galima susikurti mažesniame regiono mieste.
Vis dėlto jis pripažįsta, kad daliai žmonių gyventi Vilniuje vis dar atrodo psichologiškai ir finansiškai lengviau – sostinėje didesnis darbo vietų pasirinkimas, platesnis kultūrinis gyvenimas.
Ž. Maurico teigimu, bendra tendencija yra tokia: kuo šalis skurdesnė, tuo daugiau žmonių gyventi renkasi sostinę, o šaliai turtingėjant, didesnį patrauklumą įgauna vidutinio dydžio miestai.
„Prancūzai jau palieka Paryžių – čia vyksta nebe emigracija, o savotiška evakuacija. Šiame mieste vis dažniau lieka gyventi imigrantai iš trečiųjų šalių, gyvenimo kokybė tampa itin prasta“, – atkreipia dėmesį ekonomistas.
Pasak jo, panašios tendencijos pastebimos ir kituose Europos miestuose – Romoje, Atėnuose, kur vietiniai vis dažniau renkasi gyventi vidutinio dydžio miestus.
Ekonomisto teigimu, augant pajamoms keičiasi ir gyvenimo kokybės suvokimas.
„Kuo daugiau uždirbi, kitaip vertini gyvenimo kokybę. Ne veltui sakoma, kad kiekvienas papildomai uždirbtas euras atneša vis mažiau laimės. Todėl mažesni miestai ir Lietuvoje tikrai turi daug galimybių“, – apibendrina Ž. Mauricas.
