Dusetų hipodrome jau šį savaitgalį startuos tradicinės garsiosios Sartų žirgų lenktynės – vienas laukiamiausių ir prestižiškiausių žiemos sporto renginių Lietuvoje.
Daugelį metų šiose varžybose Panevėžio rajono garbę gynę du stiprūs žirgų augintojai su savo ristūnais, ne kartą lipę ant nugalėtojų pakylos – smilgietis Algimantas Pamarnackas ir raguviškis Alvydas Banėnas – šįsyk prie starto linijos nestos.
Pirmą kartą po daugelio metų jiedu legendinėse lenktynėse dalyvaus tik kaip žiūrovai.
Nutrūkusi tradicija
Smilgiuose gyvenantis Algimantas Pamarnackas pripažįsta: sprendimas nedalyvauti Sartų lenktynėse nebuvo lengvas.
„Šiemet bus nemažai tokių nedalyvaujančių. Jau kelios žiemos buvo, kai ruošiesi Sartų lenktynėms, o šios dėl prasto oro ir neįvyksta. Šiųmetis gruodis, šlapias ir purvinas, irgi nieko gero nežadėjo. Jeigu būčiau žinojęs, kad lenktynės tikrai vyks, būčiau pradėjęs ruoštis anksčiau“, – apgailestauja žirgininkas.
Pasak jo, Lenktyninių žirgų lyga ilgai nedavė aiškios informacijos – tik sausio 5-ąją tapo aišku, kad renginys vyks.
„Kai žirgai jau gyvena atostogų ritmu, per mėnesį jų neparuoši – gali tik pakenkti sveikatai. O mano žirgai tikrai neblogi: vienas Lietuvos reitinge užima 7, kitas – 8 vietą, abu galėjo pretenduoti į prizines vietas“, – tvirtina A. Pamarnackas.
Išskirtinės lenktynės
Žirgininkas pripažįsta netikėjęs, kad gali grįžti tokia tikra žiema.
Vis dėlto vilčių pasipuošti nugalėtojo titulu nepraranda – pavasarį dar laukia kitos varžybos.
„Šiltuoju metų laiku varžybos vyksta kas antrą ar trečią savaitgalį – Širvintose, Taline. Progų pasirodyti dar tikrai bus“, – jų laukia smilgietis.
Tiesa, A. Pamarnackas sutinka: Sartų lenktynės – išskirtinės. Jos garsios ne tik prestižu, ilgametėmis tradicijomis, bet ir priziniu fondu.
„Įprastose varžybose pirmosios vietos prizas siekia apie 150 eurų – to vos užtenka arkliui pakaustyti ir kelionei. O Sartų lenktynėse pirmųjų vietų laimėtojai gauna 3–4 tūkstančius eurų – tai kone visų metų žirgo biudžetas. Be to, tai didžiulis žinomumas ir prestižas. Nors sportinių žirgų sportas aktyviai propaguojamas, tačiau Sartų lenktynių populiarumui niekas negali prilygti“, – pabrėžia pašnekovas.
Visgi artėjantis savaitgalis žada rekordiškai šaltus orus, tai – ne į naudą lenktyniauti suvežtiems žirgams. Nors jiems apsaugoti naudojami specialūs apdangalai, bet ir jie ne visuomet gelbsti. O ir angare, kur žirgai laukia savo starto ar ilsisi, ne ką šilčiau nei lauke.
„Ristūnams, kaip ir žmonėms, itin žema temperatūra nėra palanki. Idealiausia, kai šaltis neperkopia dešimties laipsnių. Esu važiavęs ir esant dvidešimties laipsnių šalčiui – malonumo nei man, nei žirgui nebuvo“, – teigė A. Pamarnackas.
Keičiasi tradicijos
Nors šiemet A. Pamarnackas nestartuos Sartuose, planuoja atvykti kaip žiūrovas.
Pašnekovas šypsosi, kad visuomet smagu jaunas dienas prisiminti.
Sartų lenktynės jam brangios dar ir tuo, kad būtent čia gimė meilė sportiniams žirgams. Pats tose lenktynėse pasirodė dar 1982-aisiais, o jau po poros metų laimėjo prizinę vietą.
„Esu laimėjęs dvylika kartų, kažkada net trejus metus iš eilės buvau pirmas. Tokių puikių žirgų nepasitaiko dažnai“, – prisimena sportininkas.
Iš Sartų lenktynių jis ne tik parsiveždavo trofėjų, bet ir būtinai pasiimdavo lenktynių programas bei lankstinukus. Ir dabar juos smagu perversti, pamatyti, kaip per tiek metų keičiasi šių lenktynių tradicijos.
Žirgų sporto entuziastas pamena, kad pirmais nepriklausomybės metais į Sartus susirinkdavo apie 70–75 žirgų ir jų vadeliotojų, o dabar geriausiu atvejų – keturios dešimtys.
„Vyresnė karta jau benueinanti. Iš tokių vyresniųjų, tarp jų ir aš, mes tik keturi. Jaunų žmonių, kurie degtų sportinės žirgininkystės aistra, nėra daug. Anksčiau žirgų sportą aktyviau remdavo valstybė, dabar nėra taip lengva gauti finansavimą. O išlaikyti žirgus, juos paruošti lenktyniauti – nepigus malonumas. Kai kurie sportininkai važiuoja į varžybas Suomijoje, Švedijoje, kad galėtų užsidirbti bent žirgams išlaikyti“, – pasakojo 74-uosius metus bebaigiantis A. Pamarnackas.
Žiemos nebelaukė
Prie starto linijos Sartuose šįmet nestos ir praėjusių metų lenktynių nugalėtojas Alvydas Banėnas iš Raguvos. Jo planus pakoregavo tiek asmeninės aplinkybės, tiek nepalankios oro sąlygos.
„Šiek tiek sušlubavo sveikata, šiek tiek iškilo kitų reikalų. Turėjo būti viskas gerai, bet išėjo kitaip. Labai gaila, tačiau kartais gyvenime taip nutinka“, – teigė A. Banėnas.
Sportininko tvirtinimu, sprendimui nedalyvauti varžybose įtakos turėjo ir neįprastos žiemos sąlygos.
„Tokioms varžyboms žirgą reikia ruošti mažiausiai tris mėnesius, o geriausia – pusmetį. Jeigu jau važiuoji į Sartų lenktynes, žirgą turi paruošti labai gerai, jo negailėti, kad parodytų geriausią rezultatą. Į eilines varžybas dar galima vykti ir mažiau pasiruošus, tačiau čia reikia daug pastangų“, – pasakoja A. Banėnas.
Pakels varžybų vėliavą
A. Banėnas neslepia nusivylimo, kad pirmą kartą teks praleisti šias varžybas. Iki šiol jis Sartų lenktynėse buvo dalyvavęs vienuolika kartų iš eilės.
„Širdį skauda, bet nieko nepadarysi. Tai bus pirmas kartas, kai šias lenktynes tenka praleisti“, – sako sportininkas.
Vis dėlto A. Banėnas varžybų visiškai nepraleis – kaip praėjusių metų nugalėtojas jis turės garbingą pareigą atidaryti šventę.
„Geriau būtų stebėti varžybas per internetą, tačiau privalėsiu vykti į vietą. Kaip praėjusių varžybų nugalėtojas turėsiu iškilmingai pakelti vėliavą ir paskelbti šventės pradžią“, – kalbėjo jis.
Sportininkas pabrėžė, kad šių metų pertrauka nereiškia pasitraukimo – rengtis kitoms Sartų lenktynėms jis ketina pradėti jau nuo pavasario.
