Prieš keletą dienų panevėžietė Petrė Jasinskienė paminėjo šimto metų sukaktį. Daugiau nei pusę amžiaus ji gyvena Aukštaitijos sostinėje.
Tačiau aukštaite netapo.
Kiek žemaičiuodama, Petrė ir prisistato žemaite nuo Raseinių.
Nuo trejų metų – našlaitė, visą gyvenimą sunkiai dirbusi, dabar senolė sako esanti viskuo aprūpinta ponia.
P. Jasinskienės namai Marijonų gatvėje, visai šalia jų – prekybos centras.
„Prieš tris mėnesius nubėgau į tą centrą nusipirkti maisto, grįžtu – mama kambaryje nugriuvusi, ranką susilaužiusi virš alkūnės. Sulaužytų kaulų nebeoperavo, paaiškino, kad per sena operacijai. Ta vieta sunkiai gyja, dabar abi kenčiame“, – pasiguodė šimtametės dukra Jadvyga Valiulienė.
Tačiau abi su mama per gyvenimą sako mačiusios tiek vargo, kad tos dabartinės negandos ne tokios baisios atrodo.
Petrės vargai prasidėjo šiai būnant vos trejų metų.
Palikusi juodu su vyresniu broliu mirė mama, o tėvas, pasak šimtametės, jau anksčiau buvo išvykęs laimės ieškoti.
Mirus žmonai, auginti vaikų jis negrįžo. Našlaičius pasidalino kaimynai.
Kiek ūgtelėjusiai Petrutei globėjai patikėjo prižiūrėti savo vaikus.
Pamaitinti, nuraminti mažylius, pasak senosios, nebuvo sunku. Bet priimta į svetimus namus turėjo ir kitų kasdienių darbų: lakinti šunį, lesinti vištas, šerti ir melžti karves, išvirti šeimynai valgyti, sutvarkyti kambarius, vasaromis – nuravėti daržus.
Kai paaugo ir jau patys šeimynos vaikai galėjo imtis tokių darbų, Petrė buvo perleista kitiems ūkininkams.
Taip tarnaudama, sulaukė paauglystės, o tada užėjo karas, Lietuva buvo okupuota, prasidėjo tremtys. Jos išvengę ūkininkai neteko žemių ir tapo kolūkiečiais.
Paklausta, ką prisimenanti iš karo ir pokario metų, šimtametė skėsteli rankomis.
Visą straipsnį skaitykite sausio 29 dienos (ketvirtadienio) „Sekundės“ laikraštyje. Prenumeruoti galite https://prenumerata.sekunde/ – yra ir PDF formatu.
Visą straipsnį skaitykite sausio 30 dienos (penktadienio) „Sekundės“ laikraštyje. Prenumeruoti galite https://prenumerata.sekunde.lt/ – yra ir PDF formatu.
