Panevėžyje socialiniai darbuotojai susiduria su paradoksu: savimi pasirūpinti nebegalintys gyventojai atsisako pagalbos vien dėl kelių eurų priemokos, o kartais – ir be jokios akivaizdžios priežasties.
Šv. Juozapo globos namai imasi išskirtinės misijos – metus bent saujelei panevėžiečių įsiūlyti nemokamas socialinės priežiūros paslaugas jų namuose.
Keistoka realybė
Aukštaitijos sostinėje savimi nebegalinčius pasirūpinti panevėžiečius prižiūri 18-iolika organizacijų.
Didžiąją dalį sumos už tokias paslaugas sumoka miesto Savivaldybė, tačiau ir patys jų gavėjai privalo prisidėti – atseikėti pinigų iš gaunamos pensijos.
„Ne kartą esame susidūrę su keistoka realybe. Yra žmonių, kurie, sužinoję, kad už gaunamas socialinės priežiūros paslaugas reiks primokėti kad ir šešis eurus, jų atsisako“, – pasakoja Šv. Juozapo globos namų direktoriaus pavaduotoja Lina Sabeckienė.
Dabar įstaiga bandys tokias paslaugas įsiūlyti nemokamai. Už jas sumokės iš Europos Sąjungos paramos lėšų, dalį prisidės ir patys Šv. Juozapo globos namai.
Tiesa, socialiniai darbuotojai metus ir tris mėnesius nemokamai lankys tik dešimt panevėžiečių.
Tiek pat laiko dar dvylikai miesto gyventojų bus teikiamos priklausomybės konsultanto paslaugos.
„Sunku tikėtis, kad visi dvylika atsisakytų priklausomybių. Galbūt su vienu kitu pavyks susitarti, kad gydytųsi Priklausomybės ligų centre, kitam gal padėsime išsirūpinti reikiamus dokumentus, ir tai bus pradžia jam stotis ant kojų“, – svarsto L. Sabeckienė.
Iš to paties projekto lėšų Šv. Juozapo globos namai padengs ir dalį sąnaudų, reikalingų nemokamai pamaitinti vargstančiuosius „Betliejaus“ labdaros valgykloje.
Visam tam bus atseikėta per 46 tūkst. eurų.
Siūlantiems pagalbą užtrenkia duris
L. Sabeckienės teigimu, Šv. Juozapo globos namų darbuotojai, namuose aplankę stokojančius ir maisto, ir pagalbos, tačiau neateinančius jos prašyti, susiduria su tokius žmones vienijančiu bruožu – jų uždarumu, atsiribojimu nuo visuomenės.
Pašnekovės tvirtinimu, Panevėžyje yra daug vargstančių, savimi pasirūpinti nepajėgiančių žmonių, bet jie ne tik neprašo pagalbos, bet ir neprisileidžia besisiūlančiųjų ją suteikti.
Yra net tokių atvejų, kai panevėžietis negali gauti pagalbos, nes praradęs dokumentus, bet nesutinka jų išsiimti.
Neretai socialiniai darbuotojai neįsileidžiami į namus, dar dažniau jų aplankytieji kategoriškai atsisako atskleisti asmens duomenis, pateikti dokumentus.
Todėl, pabrėžia L. Sabeckienė, nemokamas socialines paslaugas į namus panevėžiečiams bandysiantys pasiūlyti Šv. Juozapo globos namai išties imasi iššūkio.
Valgytojai keičiasi
Pasak L. Sabeckienės, nemokamai pavalgyti į „Betliejaus“ valgyklą ateinantiems panevėžiečiams buvo pranešta apie galimybę gauti ir nemokamą pagalbą į namus.
Po to sulaukta penkių tokių prašymų.
Šioje labdaros valgykloje nemokamai valgančiųjų sąraše – 120 pavardžių. Tačiau valgyti čia kasdien ateina kur kas mažiau – apie keturias dešimtis vargstančiųjų. Pastebėta, kad iki pensijos gavimo likus kelioms dienoms, valgytojų sąrašas išauga iki 70.
L. Sabeckienė atkreipė dėmesį, kad per metus valgytojų sąraše pasikeičia maždaug pusė pavardžių.
„Kodėl jie nebeateina valgyti į „Betliejų“, neteko pasidomėti“, – sako L. Sabeckienė.
Nemokamas maistas – iš visų kišenės
Ne vieną dešimtmetį gyvuojančią „Betliejaus“ valgyklėlę įkūrė dabar jau šviesaus atminimo buvęs Kristaus Karaliaus katedros klebonas Juozapas Antanavičius. Tada pačioje katedroje vykdavo rinkliavos, tikintieji aukodavo pinigų pamaitinti vargstantiesiems, o maistą gamindavo savanoriai.
Prieš kelis dešimtmečius Panevėžio katedroje stovėjo didžiulės pintinės, į kurias ateinantieji į mišias atnešdavo maisto „Betliejaus“ valgyklai.
Situacija pasikeitė šalyje pradėjus kurtis nevyriausybinėms organizacijoms, kurios ėmėsi rūpintis vargstančiaisiais.
Šioms organizacijoms lėšų ėmė skirti savivaldybės.
Pasak L. Sabeckienės, „Betliejaus“ lankytojai jau daug metų maitinami už Savivaldybės lėšas. Vienu metu finansinę pagalbą šiai valgyklai yra teikę Amerikos lietuviai, priklausantys Čikagos priemiestyje Lemonte veikiančiai Jurgio Matulaičio parapijai.
„Panevėžiečiai ar rajono gyventojai su dovanomis į „Betliejų“ paprastai užsuka atėjus daržovių metui. O prieš Kalėdas sulaukiame dovanojančių skanumynų ar konservuotų daržovių, visa tai išdalijame atėjusiems pavalgyti“, – pasakoja L. Sabeckienė.
