Specialiai iš Kyjivo
Po rusijos antskrydžių Kyjivo gyventojai liko be šilumos, elektros ir vandens.
Miesto valdžia stengiasi kuo greičiau atkurti tiekimą, tačiau daugiabučiai virto „mirties zona“, kur temperatūra nukritusi žemiau nulio, o gyventojai nuo šalčio ginasi butuose statydamiesi palapines.
Daugiabučiai virto spąstais
Lietuvoje spaudžiant šaltukui gyventojai kas dieną iš sinoptikų tikisi išgirsti apie artėjantį atšilimą, o dėl gausiai iškritusio sniego keliuose Žemaitijos rajonuose mokiniams kurį laiką teko mokytis nuotoliniu būdu iš namų. Tačiau pabandykime įsivaizduoti, kaip tektų gyventi, jei panašiomis sąlygomis – gausiai prisnigus ir spaudžiant keliolikos laipsnių ar net didesniam šalčiui – jūsų namuose dingtų šildymas, elektra, dujos ir vanduo.
Tokį išbandymą šiuo metu išgyvena ne tik daugybė Ukrainos didmiesčių ir kaimelių, bet ir šalies sostinė Kyjivas.
Čia situacija po rusijos antskrydžių pati sudėtingiausia.
Po bombardavimų antradienio naktį Kyjive be šilumos liko 5 635 daugiabučiai gyvenamieji namai, o kairė miesto pusė neturi ir vandens.
Kyjiviečiams, ypač gyvenantiems viršutiniuose daugiabučių aukštuose, namai tapo tikrais spąstais.
Vanduo į tokius butus pumpuojamas elektriniais siurbliais, tad dingus elektrai, gyventojai lieka be vandens. Be to, neveikiant liftams, vandens ar kitų būtiniausių atsargų į trisdešimtą aukštą daug neprineši.
„Mirties zona“
Kyjivo valdžia deda milžiniškas pastangas padėčiai suvaldyti, tačiau miesto meras Vitalijus Klyčko nusprendė neslėpti realybės ir paragino visus, turinčius galimybę, laikinai išvykti pas gimines.
Vis dėlto ne visi tam ryžosi: vieni baiminasi netekti darbo dėl priverstinių pravaikštų, kiti bijo įstrigti pusnyse, dar kiti tikisi greito avarinių tarnybų darbo.
Meras avarinių tarnybų darbuotojams pažadėjo specialias premijas, skatindamas juos dirbti po keliolika valandų per parą, taip pat pakvietė pagelbėti visus galinčius.
Per dešimt dienų daugumoje Kyjivo namų šilumos tiekimas buvo atnaujintas, tačiau kelios dešimtys daugiabučių išlieka apmirę – juose temperatūra nukritusi žemiau nulio, o dėl trūkusių vamzdžių varvekliai nutįso net laiptinėse.
Savivaldybės sutelkti savanoriškų organizacijų aktyvistai beldžiasi į šių namų butus, registruoja likusius gyventojus ir neša jiems karštą maistą bei miegmaišius.
Kol kas nepranešama apie mirtinai sušalusius žmones, tačiau daugėja žinių apie rastus negyvus naminius gyvūnus.
Gyventojai raginami priglausti ir maitinti likusius benamius augintinius.
Prie nešildomų namų iškilo palapinės, kuriose galima sušilti, gauti karštos arbatos, pasikrauti telefonus nuo dyzelinių generatorių.
Tokia šalta žiema Ukrainoje buvo tik pirmaisiais karo mėnesiais 2022-aisiais.
Tuomet vykdamas į Ukrainą mačiau, kaip prie sienos su Lenkija driekėsi kilometrinės pabėgėlių eilės, o žmonės šildėsi prie užkurtų laužų.
Kyjivas tada skendėjo visiškoje tamsoje, tačiau ne dėl šildymo ar elektros trūkumo – elektra buvo išjungiama kariškių nurodymu. Baimintasi, kad okupantai naktimis taikysis į tas vietas, kuriose matysis šviesa.
Kaimynus laidojo kiemuose
Ką reiškia gyventi be šilumos, elektros ir vandens, pirmą kartą teko pajusti nuvykus į Charkivą, tuo metu okupantai buvo pusiau apsupę šį miestą.
Labiausiai kentėjo Šiaurės Saltivkos mikrorajonas – arčiausiai rusijos esantis miesto pakraštys, per kurį priešas bandė prasiveržti, todėl mikrorajonas buvo bombarduojamas dieną ir naktį. Dalis Šiaurės Saltivkos gyventojų apsigyveno metro požemiuose, dauguma pėsčiomis patraukė geležinkelio stoties link, o pavieniai vis dėlto liko savo butuose.
Kartu su vienos religinės organizacijos savanoriais vežėme maistą ir metro slėptuvėse gyvenusiems žmonėms, ir kelių daugiabučių rūsiuose įsikūrusiems gyventojams.
Jų pasakojimai buvo sukrečiantys: valgį žmonės gamindavo ant laužo, bet tik tuomet, kai bent trumpam aprimdavo bombardavimas, o kiemuose tekdavo laidoti nuo skeveldrų žuvusius kaimynus.
Vėliau susipažinau ir su legendiniu tapusiu kiemsargiu Anatolijumi.
Šis dvylikaaukščiame Šiaurės Saltivkos name liko gyventi visiškai vienas – ne tik saugojo ištuštėjusius kaimynų butus nuo vagių, bet ir dalijosi varganu maistu su gretimame name likusiomis dviem ligotomis pensininkėmis.
Rytais, norėdamas nusiprausti, Anatolijus pirmiausia turėdavo kibire pramušti susidariusį ledą – per sprogimus jo bute buvo išdužę visi langai.
Po pusmečio priešas buvo nuvytas nuo Charkivo, o kitą žiemą Šiaurės Saltivkoje išdygo palapinės – vienoje jų Anatolijus naktimis šildėsi.
Vyriškis apsidžiaugė, kai nuvežėme lietuvių suaukotų pinigų. Jis guodėsi, kad per metus neįstačius langų bute įsiveisė pelėsis.
Komunalinės tarnybos pirmiausia tvarkė kitus mikrorajonus, o dėl Saltivkos namų buvo laukiama ekspertų išvadų – kurie bus pripažinti tinkamais remontuoti, o kuriuos teks griauti.
Kariams į frontą – šildomieji pleistrai ir tepalai
Per šias Kalėdas savo „Facebook“ paskyroje paskelbęs aukų rinkimą Ukrainai, surinktas lėšas skyriau gyvūnų prieglaudoms bei organizacijoms, gaminančioms maskuojamuosius tinklus fronto kariams.
Vis dėlto pastarųjų vadovai netrukus atrašė, kad pinigai buvo panaudoti ne tinklams, o kūno šildymo priemonėms įsigyti.
Užėjus dideliems šalčiams apkasuose esantys kariai labiausiai prašo specialių šildomųjų pleistrų ir tepalų, padedančių apsisaugoti nuo galūnių nušalimų.
Šiuos pleistrus, taip pat vakuuminiuose paketuose supakuotą maistą priekinėje linijoje esantiems kariams įmanoma nugabenti tik dronais.
Didelis sniego kiekis ir speigai tik nežymiai sumažino susirėmimų fronte.
Priešas ir toliau po truputį stumiasi gilyn – praėjusią savaitę vėl užėmė kelis kaimus Donecko, Zaporižės ir Sumų regionuose.
Savaitgalį Ukrainos delegacija Jungtinėse Valstijose susitiko su šios šalies atstovais aptarti taikos proceso bei informuoti apie rusijos padarytą žalą energetikos infrastruktūrai.
Tuo pat metu Ukrainos karinė žvalgyba pranešė turinti duomenų, kad maskva artimiausiu metu planuoja naują plataus masto energetikos objektų bombardavimą, todėl šildymo problemos gali dar labiau paaštrėti. Siekdamos padėti Kyjivui išgyventi šią sunkią žiemą, įvairios valstybės skyrė papildomą paramą ir skubiai išsiuntė dyzelinių generatorių siuntas.
Šantažas šalčiu
Generatoriai nepajėgūs šildyti visų gyvenamųjų namų, tačiau jie padės užtikrinti elektros tiekimą ligoninėms, vaikų ir senelių namams bei kitoms strategiškai svarbioms įstaigoms.
Siekdama taupyti energiją, Kyjivo merija nurodė dar labiau sumažinti ir taip menką gatvių apšvietimą bei visiškai išjungti reklaminius ekranus.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino užsienio partnerius kuo skubiau atsiųsti papildomų priešraketinių sistemų, kurios leistų geriau apsaugoti energetikos objektus nuo smūgių.
Vis dėlto maskva per neseną apšaudymą pademonstravo naują raketą „Orešnik“, kuri, kaip teigiama, skrenda itin dideliu greičiu ir geba įveikti esamas priešraketines sistemas.
Tai, regis, buvo savotiškas perspėjimas Kyjivui: jei Ukraina nesutiks derėtis maskvos primestomis sąlygomis, jai gali tekti šalti ne tik šią, bet ir kitą žiemą.
Kokiame etape šiuo metu yra taikos derybos ir kada galėtų būti susitarta dėl ugnies nutraukimo, lieka neaišku.
Pastaruoju metu tarptautinę darbotvarkę papildomai komplikavo įtampa tarp Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos.
Daliai ES valstybių viešai palaikius Grenlandiją, Donaldas Trampas ėmė grasinti Europos Sąjungai naujais muitais.
Ar šie nesutarimai netaps papildomu trukdžiu siekiant taikos Ukrainoje, parodys artimiausia ateitis.
