Nepaisant taupymo priemonių ir ankstesnės finansinės paramos, Airijai gali tekti dar kartą prašyti ES ir TVF pagalbos.
Kol Europa visais įmanomais būdais stengiasi išgelbėti Graikiją nuo bankroto ir ruošia šaliai antrą finansinės paramos paketą, analitikai įspėja, kad kitai prasiskolinusiai euro zonos šaliai – Airijai – taip pat gali prireikti antros porcijos milijardinės paramos.
Dublinas, kuris praėjusį lapkritį užsitikrino 85 mlrd. eurų pagalbos paketą iš Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF), per ateinančius metus tikisi sugeneruoti tokį ekonomikos augimą, kad investuotojai šalies nebesietų su finansinių sunkumų purtoma Graikija. Tai leistų Airijai 2013 metais sugrįžti į finansų rinkas ir skolintis ten.
Tačiau šalies ateities perspektyvos nėra daug žadančios. Susirūpinimas, kad Graikija vis dar gali neįvykdyti savo įsipareigojimų, silpnų euro zonos šalių, tarp jų – ir Airijos, obligacijų pajamingumą išlaiko labai aukštą, Airijos ekonomika išlieka labai silpna, todėl rizika, kad durys į finansų rinkas Dublinui bus užtrenktos gerokai ilgiau, išlieka.
„Jie stengiasi atrodyti drąsūs ir tikisi, kad ekonomika atsigaus, bet skaičiai to nerodo“, – sakė „Bloxham Stockbrokers“ ekonomistas Alanas McQuadas.
Airijos bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų ketvirtį augo 1,3 proc. Tai yra geriausias rezultatas per pastaruosius trejus metus. Jis užmaskavo smarkiai smukusį privatų vartojimą, tačiau nepaslėpė nuogąstavimų, kad BVP aukštyn tempęs eksportas gali įstrigti, nes pagrindiniams prekybos partneriams prognozuojamas žemesnis ekonomikos augimas.
TVF prognozuoja, kad valstybės skola 2013 metais pasieks 120 proc. BVP. Todėl tam, kad įtikintų finansų rinkas pajėgsianti ją suvaldyti, Airija privalo atgaivinti vidaus paklausą. Tačiau, nedarbo lygiui pasiekus 17 metų aukštumas, o valdžiai įgyvendinant šešerių metų taupymo planą, gyventojai neskuba tuštinti parduotuvių lentynų.
Airijos namų ūkių skolos siekia 129 proc. BVP. TVF duomenimis, daugiausia tarp industrinio pasaulio valstybių. O tai irgi kelia nemažai klausimų investuotojams.
Airijos problemų šaknys slypi silpnuose bankuose, kuriems gerai smogė sunkmečiu sustingusios kredito rinkos ir smukusios nekilnojamojo turto kainos.
Iš 85 mlrd. eurų paramos paketo, bankams paremti atidėti 35 mlrd. eurų. Tačiau Airijos finansų ministras Michaelas Noonanas tikisi, kad bankams užteks maždaug 18 mlrd. eurų. Tokiu atveju, jam liktų 67 mlrd. eurų iš kurių jis galėtų padengti 58 mlrd. eurų biudžeto deficito ir kitų skolų 2011-2013 metais.
2014 metams airiai dar turėtų 9 mlrd. eurų. Šalies biudžeto deficitas tais metais, prognozuojama, sieks 8 mlrd. eurų, todėl ji neturės už ką išpirkti 11 mlrd. eurų vertės obligacijų. Vadinasi, Airijai papildomai reikės bent 10 mlrd. eurų tam, kad galėtų vykdyti visus įsipareigojimus.
