Už mokesčius atsakingas EK narys Algirdas Šemeta viliasi, kad finansinių sandorių mokestį pavyks įvesti ne tik ES, bet ir kitose pasaulio šalyse.
Senojo žemyno bankams ir kitoms finansų institucijoms teks grąžinti valdžiai skolą už paramą per krizę. Europos Komisija (EK) jau nustatė būsimo finansinių sandorių mokesčio (FSM) tarifus ir ateityje mėgins naują prievolę įpiršti visam pasauliui.
Apie tai, kad už mokesčių mokėtojų pinigus gelbėti bankai ir kitos finansų institucijos turi grąžinti skolą visuomenei, Briuselyje garsiai pradėta kalbėti dar praėjusių metų pradžioje.
Šių metų kovą Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje raginama visiems finansiniams sandoriams įvesti 0,05 proc. dydžio FSM. Skaičiuota, kad nauja prievolė per metus ES biudžetą papildys iki 200 mlrd. eurų. Toks esą ir galėtų būti finansinio sektoriaus indėlis ES šalims brendant iš krizės.
Tąkart už mokesčius atsakingas eurokomisaras Algirdas Šemeta tokį sprendimą pavadinimo „neatsakingu“ ir „skubotu“, dėl ko sulaukė dalies EP narių kritikos. A. Šemeta įspėjo, kad jeigu šis FSM būtų įvestas tik ES, jis esą galėtų išprovokuoti masinį finansinių institucijų „pabėgimą“ iš Europos. Kad finansiniai sandoriai gali atsidurti už Europos ribų, įspėjo ir politikų siūlymą kritikavę ekonomistai.
Mokestis „labai mažas“
Šiandien, portalui IQ.lt pristatydamas EK atliktą FSM analizę, A. Šemete nebėra toks kategoriškas kaip prieš tris mėnesius ir stoja šalininkų pusėn. Jis pripažino, kad įvesti šį mokestį pasauliniu lygiu nebus paprasta. Tačiau Europa pasauliui „parodys pavyzdį“ ir įves FSM visoms bendrijos narėms, nustatydama vienodą mokesčių bazę, kuri apimtų kuo daugiau finansinių instrumentų, taip pat – ir išvestinių.
Siūlomas mokesčio dydis, anot EK nario, labai mažas: prekybai akcijomis ir obligacijomis siūloma nustatyti 0,1 proc. mokestį, o išvestiniais finansiniais instrumentais – 0,01 proc.
Per metus iš FSM kasmet tikimasi surinkti 31,5 mlrd. eurų. Tai gerokai mažiau, nei politikai skaičiavo tik puoselėdami naujo mokesčio idėją.
Vis dėlto A. Šemeta laikosi nuomonės, kad tokia finansų indėlio grąža būtų pakankama. Per krizę ES narių pagalba bankų sektoriui siekė 4,6 trilijono eurų, tačiau dalis šios paramos buvo atidėtos skolos ir garantijos.
Per gerai gyveno
Dar vienas FSM įvedimo tikslas – sumažinti spekuliacinių sandorių įtaką. Komisaras akcentavo, kad šie vykdomi nedalyvaujant žmonėms, o algoritmų pagrindu, todėl šie sandoriai prisidėjo prie krizės ir iki šiol daro žalą visam finansų sektoriui.
Analizė atskleidė, kad finansų sektorius nemoka pridėtinės vertės mokesčio (PVM), todėl, palyginti su kitomis ekonomikos sritimis, ES šalių nacionaliniai biudžetai netenka nuo 18 iki 25 mlrd. eurų. Taigi FSM galėtų sumažinti tokią nelygybę. Be to, siūloma priimti ir daugiau finansų sektorių reguliuosiančius teisės aktus, pirmiausia dėl didesnės užbiržinės prekybos kontrolės.
A. Šemeta pripažino, kad labiausiai kritikų minėta FSM rizika – galimas sandorių perkėlimas į kitas šalis – išliko. Tačiau EK „dirbo atsiraitojusi rankoves“, kad tokia rizika būtų sumažinta. Vis dėlto komisaras neneigė, kad įvesti šį mokestį pasauliniu mastu nebus paprasta užduotis. Šis klausimas turės būti keliamas aukščiausiuose politiniuose sluoksniuose ir G20 susitikimuose. Tas jau buvo padaryta, bet galingiausios pasaulio šalys, nepriklausančios ES, itin dideliu entuziazmu netryško.
Viltis – konkurencija
Iki šiol bene dažniausiai skambėjo nuogąstavimai, kad finansų sektorius, ypač bankai, sugebės atsikratyti finansinės naštos perkeliant ją ant klientų ir vartotojų pečių. A. Šemeta tikino, kad siekiama sukonstruoti tokį FSM modelį, kuris neleistų tokias pagundas lengvai įgyvendinti. Briuselyje tikimasi, kad finansinio sektoriaus siekį papildomai apmokestinti klientus turėtų sumažinti vienas galingiausių rinkos instrumentų – konkurencija.
Beje, FSM nėra naujovė. Jungtinė Karalystė, iki šiol viena labiausiai kritikavusių šį siūlymą, pati yra nustačiusi panašius mokesčius akcijoms ir išvestinėms finansinėms priemonėms.
Pagal EK siūlymą FSM neapima valiutų sandorių. Jeigu šie būtų apmokestinti, ES biudžetas galėtų gauti 54 mlrd. eurų per metus.
Našta didės kelis kartus
Gintaras Rutkauskas, Finansų analitikų asociacijos (FAA) valdybos narys, įsitikinęs, kad EK siūlomus mokesčius vis tiek sumokės bankų klientai – investuotojai, tarp jų – pensijų fondai.
„Jeigu bankai neperkels šių mokesčių ant klientų, tai jie turės vertybinius popierius ir kitas finansines priemones platinti patirdami nuostolius. Nemanau, kad toks scenarijus įmanomas. Galbūt valdininkai iki galo nesupranta, kaip ši rinka veikia?“ – retoriškai klausė pašnekovas.
Ir minėti mokesčiai finansų analitikui nepasirodė labai maži, kaip tvirtino A. Šemeta.
G. Rutkauskas skaičiavo, kad didiesiems investuotojams mokesčiai už prekybą obligacijomis didėtų net tris kartus, nes šiuo metu stambūs obligacijų sandoriai apmokestinami 0,05 proc. komisiniu mokesčiu, o už prekybą akcijomis – du kartus. Tiesa, smulkesniems investuotojams mokesčiai didėtų mažiau, nes jie ir iki šiol mokėjo didesnius komisinius mokesčius.
Pašnekovą nustebino ir siūlymas vienodu – 0,1 proc. – papildomu mokesčiu apmokestinti akcijas ir obligacijas, nors jų pajamingumas gerokai skiriasi.
Be to, didesni mokesčiai mažins ir vertybinių popierių pelningumą. „Taigi rinkos dalyviai gali paprašyti iš vyriausybių, kad jos taip pat mokėtų daugiau“, – dar vieną naujo mokesčio niuansą akcentavo FAA atstovas.
Jeigu FSM bus įvestas, Europos finansų centrai – Londonas, Frankfurtas – vis dėlto gali prarasti dalį klientų. G. Rutkauskas abejojo, ar šie dėl skirtingų laiko juostų veršis į Jungtines Valstijas ar Honkongą, tačiau tokia padėtimi gali pasinaudoti Šveicarija, o galbūt net ir Rusija, neslepianti ambicijų Maskvą paversti Rytų Europos finansų centru.
Kada FSM atsiras, EK kol kas neprognozuoja. Šį siūlymą jau rudenį planuojama pateikti ES Tarybai. Jeigu toks mokestis būtų įvestas, jis nedidintų Bendrijos narėms tenkančios finansų naštos, nes mažėtų įmokos iš nacionalinių biudžetų.
