Lenkai pasitinka šaliai tekusią pareigą.
Energetinis saugumas, „Rytų partnerystės“ politika, palaikyti Bulgariją ir Rumuniją dėl prisijungimo prie Šengeno erdvės, baigti derybas su Kroatija dėl narystės ES ir pradėti derybas dėl naujo ES biudžeto. Tokios yra pagrindinės šiandien prasidėjusio Lenkijos pirmininkavimo Europos Sąjungai užduotys.
Nors po Lisabonos sutarties pirmininkavimas apribotas iki ES, kaip organizacijos, veiklos organizavimu ir administravimu, Lenkija, kaip didelė šalis, turi didelių politinių ambicijų ir nori pirmininkavimą maksimaliai išnaudoti savo naudai.
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas tvirtina, kad tai bus ypatingas šansas įtvirtinti gerą Lenkijos vardą Europoje. Europos reikalų ministras Mikolajus Dowgielewiczius mano, kad pirmininkavimas leis Lenkijai įstoti į aukščiausia Europos lygą: „Lenkijos pirmininkavimas yra šansas sustiprinti šalies pozicijas Europoje bei prisijungti prie valstybių su stipriu kokybės ženklu.“
Vokietijos Politikos ir mokslų fondo atstovas Olafas Langas mano, kad Lenkijos vaidmuo per pirmininkavimą gali iš tikrųjų būti svarbus. „Palyginti su Danija ir Kipru, kurie pirmininkaus po Lenkijos, bei su Vengrija, kurios pirmininkavimas buvo silpnas, bei su Belgija, kuri pirmininkavo prieš vengrus, Lenkija yra „sunkaus svorio“ kategorijos šalis, kuri turi kritinę politinę masę, kad pastumtų į priekį kai kuriuos Europos projektus. Dėl to visi atidžiai stebės lenkų veiksmus“, – komentare vokiečių žiniasklaidoje rašė O. Langas.
Užsienio ekspertų vertinimu, lenkai gana aukštai iškėlė kartelę. Prancūzų laikraštis „Liberation“ rašė, kad lenkai turi ambicijų palikti Europos integracijoje savo „antspaudą“ ir profesionalai atlikti pirmininkavimo užduotų, kad įrodytų, jog šalis yra rimtas žaidėjas Europos erdvėje.
Su Lenkijos pirmininkavimu daug vilčių sieja ne tik ES nariai, bet ir rusai. „Nezavisimaja gazeta“ apie busimą lenkų pirmininkavimą rašė, kad Varšuva gali pakelti Europos Sąjungos ir Maskvos santykius į aukštesnį lygį. „Dar nesenai Lenkija ir kitos ES narės, kaip Švedija ar Lietuva, manė, kad Rusija yra per mažai demokratiška, kad galėtu tapti ES lygio partnerė. Tas kelias niekur neveda“, – rašė rusų laikraštis. Ir pridūrė, kad lenkų pirmininkavimas gali įpūsti naujų vėjų į šiek tiek pamirštą Rusijos ir ES Užsienio politikos ir saugumo komitetą. Taip esą yra dėl to, kad Lenkijoje į valdžia atėjo jauni politikai, kurie supranta, kad Rusija yra Europoje, ir niekas to nepakeis.
Lenkų pagalbos laukia ir Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu, kurį Vokietijos kanclerė Angelė Merkel nesenai kritikavo už nenorą atnaujinti taikos procesą su palestiniečiais. Lenkijos premjero vizito Izraelyje metu B. Netanyahu sakė: „Turime viltį, kad santykiuose su ES lenkai padės mums pakelti Izraelio statusą į aukštesnį lygį ir padės teisingai pristatyti mūsų santykių su arabais viziją.“
Vis dėlto lenkams bus sunku įvykdyti savo misiją ir realizuoti visus 11 išsikeltų pirmininkavimo tikslų. Koją gali pakišti aktualijų dinamika – arabų šalių revoliucijos bei finansų krizė euro zonoje. Jau galima išgirsti Europoje nuogąstavimus, kad Rytų partnerystės politikoje nereikia laukti fejerverkų, ir kad reikia atsižvelgti į įvykius Pietuose.
Kalbant apie Graikijos ir kitų euro zonos šalių krizes, Lenkija, kuri nėra euro zonos narė, bus sunku ką nors nuveikti šioje srityje. Čia pirmuoju smuiku grieš turės vokiečiai ir Europos Komisijos aukščiausi pareigūnai. Europos ekspertai pastebi ir tai, kad Lenkija gali turėti problemų koordinuodama klimato kaitos politiką ir pradėdama derybas dėl 2014-2020 metų biudžeto. Abiejose srityse lenkai turi svarbių savo interesų, tad bus sunku išlaikyti nešališko koordinatoriaus statusą.
Dar vienu pavojumi sklandžiai pirmininkauti gali tapti spalio mėnesį vyksiantys Lenkijos parlamento rinkimai. Jeigu pirmininkavimas vyks be didesnių problemų, tai padės premjerui D. Tuskui ir jo „Pilietinei platformai“ sėkmingai pasirodyti rinkimuose. Komentatoriai pastebi, kad opozicija savo ruožtu, nors ir labai nori, negalės stipriai kritikuoti premjero. Tokia kritika visuomenėje gali būti suprasta kaip nelojalumas valstybei bei bandymai mažinti Lenkijos svarbą Europoje.
Jau dabar premjeras bando perspėti opoziciją, kad būtų atsargi. Kalbėdamas Seime jis įspėjo politikus, kad jie „susilaikytu nuo neprotingų , agresyvių ir nacionaliniams interesams kenkiančių pasisakymų“.
„Iš tikrųjų manau, kad pirmininkavimas gali padėti rinkimų kampanijai“, – teigė O. Langas. Nors kai kurie analitikai mano atvirkščiai – kad rinkimų kampanija gali pakenkti pirmininkavimui.
