Kaip dėl politikų neatsargumo laikinai suglebęs pasaulinis atsigavimas galėtų virsti kur kas blogesne padėtimi.
Didžiuosiuose pasaulio finansų centruose vasara jau prasidėjo, bet nuotaikos anaiptol ne šviesios. Reaguojant į niūras ekonomikos naujienas, akcijų kainos jau kelias savaites smunka. Pramoninės gamybos apimtys sumažėjo visoje planetoje. Vartotojai pasidarė atsargesni. JAV suprastėjo beveik visi statistiniai rodikliai: nuo namų kainų iki užimtumo augimo. Birželio pradžioje būta atokvėpio, bet tik dėl to, kad keli skaičiai – JAV mažmeninės prekybos ir Kinijos pramoninės gamybos – buvo ne tokie baisūs, kaip nuogąstauta.
Visame pasaulyje augimas prasčiausias nuo atsigavimo pradžios prieš beveik dvejus metus. Ar šiandienis suglebimas – tik problematiškas etapas, ar prasideda pasaulinio atsigavimo krachas?
Didysis suglebimas
Apsnūdimo priežastys rodo, kad jis turėtų būti laikinas. Pirma, Japoniją užliejęs cunamis žemyn nutėškė šalies BVP ir suardė tiekimo grandines, taigi krito ir viso pasaulio pramoninės gamybos apimtys – ypač balandį. Bet tuomet, kai šis nuosmukis atsispindėjo ekonomikos statistikoje, labiau su ateitimi susiję įrodymai liudija atsigavimą. Antai JAV automobilių bendrovių vasaros gamybos planai rodo, kad metinis BVP augimo tempas ten paspartės bent procentiniu punktu.
Antra, paklausa sumažėjo šiais metais staiga pakilus naftos kainoms. Pinigų stokojantys vartotojai iš naftą importuojančių šalių gamintojams, kurie savo lobius linkę užmarinuoti, atiduoda daugiau pajamų. Brangesni degalai pakirto vartotojų pasitikėjimą, ypač juos gausiai vartojančiose JAV. Be to, tebėra nemaloni tikimybė, kad dėl tolesnio nestabilumo arabų pasaulyje kainos vėl šoks į aukštumas. Nepaisant to, įtampa, bent kol kas, mažėja. Nors vidutinė benzino kaina Jungtinėse Valstijose tebėra 21 proc. didesnė nei metų pradžioje, ji pradėjo kristi. Pirkėjams tai turėtų suteikti daugiau entuziazmo (ir padidinti jų išlaidas).
Trečia, daug kylančių ūkių į didelę infliaciją sureagavo sugriežtindami pinigų politiką. Per metus iki gegužės vartotojų kainų infliacija Kinijoje įsibėgėjo iki 5,5 proc. Indijoje didmeninės kainos pašoko 9,1 proc. Lėtesnis augimas iš dalies yra laukiamas ženklas, kad jų centriniai bankai ėmėsi veiksmų, ir priemonės pradeda veikti. Nėra pagrindo manyti, kad jie nuėjo per toli – net ir Kinijoje, kurioje garsiausiai reiškiamas nerimas, kad ūkis gali nudardėti žemyn. Didesnis pavojus, kad nervinantis dėl silpstančios pasaulio ekonomikos griežtinimas gali būti sustabdytas per anksti. Ryžtą praradus pinigų politikai tebesant itin laisvai, išaugtų infliacija, o galimo kracho tikimybė būtų gerokai didesnė.
Gal daugumai kylančių rinkų augimo pertrauka – kaip tik tai, ko reikia, tačiau bet kuris pažangus ūkis šiuo metu apsnūdimo trokšta mažiausiai. Turtingajame pasaulyje atsigavimas silpnas ir trapus, kaip dažnai esti po recesijos dėl turto nuvertėjimo. Šis apsnūdimas ypač pavojingas dėl to, kad sutampa tiek su fiskalinių ir monetarinių skatinamųjų priemonių atsisakymu, tiek su rizikingų politinių žaidimų su ugnimi protrūkiu abiejose Atlanto pusėse.
Skatinamųjų priemonių atsisakymas jau gerokai įsibėgėjo. Su panašiu vangumu susidūręs pernai, JAV Federalinis rezervas ekonomiką pažadėjo krestelėti sankcionuodamas antrą pinigų masės didinimo raundą: atspausdinti pinigų ir už juos išpirkti vyriausybės obligacijas. Bet naujausias pinigų masės didinimo etapas birželį baigėsi, o Federalinis rezervas davė aiškiai suprasti neturįs noro jį pratęsti. Tuo tarpu Europos centrinis bankas (ECB) liepą ketina dar padidinti pagrindines palūkanų normas. Visoje Europoje biudžetai suvaržomi vis labiau, ir netgi Jungtinėse Valstijose skatinamosios fiskalinės priemonės gali užleisti vietą griežtam taupymui.
Kai kurie iš šių politinių sprendimų yra teisingi. Kai pagrindinė infliacija JAV nebėra nejaukiai žema ir mažėjanti, Federaliniam rezervui išmintinga kol kas neatleisti vadžių dar labiau, o kalbant apie biudžetą šalis turbūt gali išsiversti be naujų skatinamųjų priemonių. Kai kurie sprendimai nėra teisingi. Euro zonoje, kur darbo užmokesčio infliacijos įrodymai riboti, o periferiniai ūkiai itin silpni, ECB neturėtų didinti palūkanų normų. Rimtas pavojus JAV, kad politinių partijų kivirčai dėl šalies vidutinės trukmės deficito skatina trumpam mažinti išlaidas, o šaliai dabar to kaip tik nereikia.
Politikai žaidžia pokerį
Vykstančią kovą, ar didinti federalinės vyriausybės skolos lubas, skatina ne atidus žvilgsnis į ekonominę padėtį, o ideologija ir polinkis žaisti su ugnimi. Demokratai atsisako svarstyti rimtą išlaidų reformą. Respublikonai atmeta didesnius mokesčius. Daug „arbatėlės“ gerbėjų mieliau sutiktų, kad JAV vyriausybė bankrutuotų nei eitų į kompromisą dėl išlaidų. Tai atvedė į rizikingą aklavietę ir didina pavojų, kad JAV teks trumpam drastiškai mažinti išlaidas, o gal šalis net bus priversta skelbti formalų bankrotą.
Panašios varomosios jėgos veikia euro zonoje, kur debatai, ką daryti su Graikijos skolų krize, pateko į aklavietę su aukštais statymais: viena vertus, Vokietija nori, kad Graikijos obligacijų terminas būtų pratęstas, antra vertus, ECB priešinasi bet kokiai skolos restruktūrizacijai. Tebesiviliama, kad Europos lyderiai viršūnių susitikime birželio 23 ir 24 dienomis ras kompromisą, kuris leis išsaugoti gerą vardą. Bet kuo ilgiau tęsiasi konfrontacija, tuo didesnė rizika sulaukti nelaimės, tai yra chaotiško Graikijos bankroto ir pasitraukimo iš euro zonos.
Šis pavojingas politinis žaidimas su ugnimi taip pat gali pakenkti sukeldamas netikrumą. Įmonės šiuo metu užmarinavo krūvas lėšų, nes nežino, kaip stipriai ekonomika augs. Politika joms suteikia daugiau priežasčių sėdėti sudėjus rankas, užuot iškart pradėjus investuoti ir samdyti naujus žmones, pasaulio ekonomikai duodant taip reikalingą postūmį.
Dėl kvailo politikų užsispyrimo išties rizikuojama sulaukti didžiulės nelaimės. Katastrofos – griežtai suvaržyto JAV biudžeto arba euro zonos kracho – tikimybė gal ir nedidelė, tačiau nėra nereikšminga. Nors ekonominė logika sako, kad pasaulio ekonomikai tai tiesiog problematiškas etapas, dėl besiriejančių politikų jis labai lengvai gali virsti visišku krachu.
