D. Bagdžiūnas: „Mokykla moko neišsiskirti iš minios.“
Pernai Estijos išradėjai gavo septynis, o Latvijos – aštuonis Europos patentus. Lietuviai – tik vieną. Iš viso per dešimt metų Lietuvos išradėjai įregistravo 10, o Estijos ir Latvijos – atitinkamai 34 ir 21 patentą.
Lietuvos patentų biuro (LPB) duomenimis, praėjusiais metais vietiniams išradėjams buvo išduotas 71 patentas. Kai kurie ekspertai teigia, kad trečdalis jų buvo pateikti pareiškėjų iš užsienio. Be to, kyla klausimų ir dėl patentų išskirtinumo, nes LPB prieš išduodamas patentą to netikrina. Viešojoje erdvėje beveik negirdime apie naujus išradimus ar išradėjus. Kodėl išblėso Lietuvos inžinierių kūrybingumas?
„Lietuviai dar sovietiniais laikais buvo vieni produktyviausių išradėjų SSRS“, – aiškina KTU regioninio mokslo parko vadovas Pranas Milius. Jam pritaria Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktorius Arūnas Karlonas: „Patentų statistika tikrai neatspindi realios situacijos. Pradėjęs dirbti agentūroje aplankiau visas mokslo institucijas. Turiu pasakyti, kad mačiau tikrai nemažai mane nustebinusių dalykų, kurie kol kas tik mokslininkų galvoje.“
„Patentų skaičius išaugtų dešimteriopai, o gal ir šimteriopai, jei savo išradimus patentuotų lazerių kūrėjai, – sako R. Žabolienės teisinės firmos METIDA patentų konsultantas Jacekas Antulis. – Tačiau tai nemažai kainuoja (žr. lentelę), be to, tam tiesiog trūksta laiko. Labai kūrybingi ir pavieniai išradėjai. Štai vienas mūsų globojamų išradėjų savo virtuvėje sukūrė veikiantį naujo tipo hidroelektrinės prototipą.“ Bėda ta, kad nemažai išradėjų savo kūrinius pusvelčiui parduoda Vakarų kompanijoms, kurios registruoja patentus savo vardu. Štai ištisi Fizikos instituto pastato aukštai vykdo užsakymus iš užsienio.
„Ar išradėjas patentuos savo išradimą, priklauso ir nuo verslo aplinkos. Lietuvoje nedaug kompanijų, kurios būtų pakankamai finansiškai stiprios apginti savo intelektinę nuosavybę, – mano įmonės „Ekspla“ technikos mokslo direktorius Andrejus Michailovas. – Norint bylinėtis dėl patento pažeidimo, reikia būti bent jau tos pačios svorio kategorijos. Todėl dažniausiai atsisakoma patentuoti, o naujovė tiesiog naudojama įmonėje. Tik jei įmonė su savo išradimu išauga, bando išeiti į platesnius vandenis, pradedama galvoti apie patentavimą. Paprastai noriau patentuojama greitai kylančiose srityse, nes visuomet yra rizika, kad kažkas užpatentuos naujovę anksčiau. Be to, lietuviškos įmonės mažai investuoja į inovacijas, o jei mažai investuoja, tai ir mažai rūpinasi savo intelektinės nuosavybės apsauga.“
Ir pagaliau lietuviai – labai pragmatiški. Jie nori kuo greitesnės finansinės grąžos, o patentas toli gražu nereiškia pinigų. Juolab už jį dar reikia mokėti. „Patentuota idėja – tai įšaldytas turtas, neduodantis jokių pajamų“, – sako Lietuvos inovacijų centro direktorius Kastytis Gečas, be to, ekonominį naujovės efektą dažniausiai patiria ne jos kūrėjas, o įgyvendintojas.
„Todėl tas, kuris idėjas tik generuoja, yra daugiau svajotojas, o tas, kuris ir sugeba jas įgyvendinti – viziją turintis kūrybingas, veiklus žmogus“, – mano žinomas reklamos specialistas, bendrovės „Unseen Pictures“ vadovas Marius Jovaiša. Bėda tik ta, kad lietuviai neretai net nebando idėjos paversti pinigais.
Bijoma suklupti
Baimė yra pirmoji kliūtis, trukdanti įgyvendinti idėjas. „Bijome nukristi, – sako „Verslo angelų fondo I“ partneris Arvydas Strumskis, – bijome bankrutuoti.“ Anot Patentinės informacijos centro direktoriaus Arvydo Kažukausko, visame pasaulyje tik 2–3 proc. patentuotų išradimų yra komerciškai sėkmingi.
Antra, idėjos komercializavimas – sudėtingas procesas, turintis teisinę (idėjos patentavimas), technologinę (prototipo kūrimas) ir komercinę (pardavimas) puses. Anot K. Gečo, be komandinio darbo kuriant naujoves neišsiversi. O lietuviai gana stipriai išreikšti individualistai. „Vienas pagrindinių trūkumų – nesugebėjimas aktyviai parduoti tiek savo prekę, tiek idėją – bet ką, – mano „GetJar“ įkūrėjas ir vadovas Ilja Laursas. – Galbūt tai mūsų mentaliteto problema – nuo vaikystės esame mokomi būti kuklūs.“
Nors pasaulyje didžiąją dalį išradimų registruoja kompanijos (JAV pavienių išradėjų patentai 2010 metais sudarė tik apie 2 proc.), Lietuvoje privatūs asmenys sukuria apie 50 proc. išradimų. Vienam daug sunkiau apginti ir išplėtoti savo išradimą nei įmonei.
Akmenėlį IQ kalbinti ekspertai pamėtėjo ir į švietimo bei mokslo įstaigų daržą. Bendrovės „Gaumina“ direktoriaus Dariaus Bagdžiūno nuomone, mokykloje moko kalti mintinai ir neišsiskirti iš minios. Labiau vertinamas darbštumas, o ne vaizduotė, fantazija. Mokslininko darbas vis dar vertinamas publikuotais straipsniais ir pranešimais konferencijoje, o ne realiame gyvenime pritaikomais išradimais. „Universitetai dabar neugdo kūrybingų, išskirtinių žmonių“, – įsitikinęs KTU gimnazijos vadovas Bronislovas Burgis.
„Žmonės nerengiami konkuruoti šiuolaikinėje tarptautinėje, globalioje erdvėje, patys pasirūpinti savimi, nes jais niekas kitas nepasirūpins. Dėl šios priežasties esame labai susmulkėję“, – mano I. Laursas. Dažnas, turintis idėją lietuvis mąsto: pirma patikrinsiu tai, ką sukūriau Lietuvoje, o jau po to užkariausiu pasaulį. Taip nutiko ir su kažkada žinomu socialiniu tinklu frype.lt. Jis uždaromas – visi jau sėdi „Facebook“.
„Proveržio idėjas paverčiant pinigais nebus, jei Lietuvos įmonės ir toliau taip skeptiškai vertins išradėjus, – mano J. Antulis. – Turime išradėjų, gavusių valstybinius apdovanojimus, aplankiusius su savo išradimais visas įmanomas institucijas, įmones, tačiau taip ir likusius su idėja, bet be pinigų.“
Dauguma įmonių net nesupranta, kad tai, ką jos daro – irgi yra kūryba. Inovacijos mažai rūpi mažoms ir vidutinėms kompanijoms. O tokių Lietuvoje – dauguma. Be to, energija nukreipiama svetur sukurtoms idėjoms kopijuoti ir pritaikyti, o ne naujoms kurti.
Fondai atsibunda
Galbūt todėl verslo dėmesio nesulaukiantys mokslininkai tampa verslininkais – jie patys ir bando įgyvendinti savo idėją. Labiausiai mokslo ir verslo bendradarbiavimas pasireiškia lazerių, biotechnologijų srityje, ten, kur lietuviai ir yra labiausiai pažengę.
„Neturime profesionalių inovacijų vadybininkų, kurie padėtų išradėjams įregistruoti išradimą, rasti suinteresuotą investuotoją, išrūpinti paramą“, – priežasčių ieško B. Burgis.
MITA šiuo metu kaip tik bando atlikti tokio vadybininko funkcijas. Ji pernai jau finansavo 46 patentus. Skirta 1 mln. litų aukštųjų technologijų programai ir tokia pat suma biotechnologijų programai. Pirmajai gautos 46 paraiškos 10,7 mln. litų, antrajai programai pateiktos dar 7 paraiškos. Išdalyta 80 inovacinių čekių (verslo įmonė už čekį gali gauti atitinkamas paslaugas mokslo įstaigoje).
Savo susidomėjimą išradėjais demonstruoja ir rizikos kapitalo fondai. A. Strumskio vadovaujamas fondas per metus peržiūri apie 300 projektų ir domisi ne tik aukštosiomis technologijomis, tačiau ir labiau tradicinėmis verslo šakomis, pavyzdžiui, maisto pramone. „Baltcap“ fondo atstovas Kornelijus Čelutka teigia, kad per artimiausius dvejus metus ketina investuoti į 10 naujas technologijas plėtojančių Lietuvos kompanijų. Visam Baltijos šalių regionui šis fondas numato skirti 200 mln. litų.
Sausra technologijų parkuose
Mokslo bei technologijų parkai taip pat turėjo tapti idėjų kūrimo ir realizavimo centrais. Tačiau jie sulaukia itin daug kritikos. B. Burgis parkų efektyvumu nelabai tiki, J. Antulis įžvelgia, kad jų energija nukreipta ES lėšoms įsisavinti, nes kiek žymesnio patentų srauto iš parkų nematyti.
M. Jovaišos nuomone, jei palygintume lėšas, kurios investuojamos į parkus, gali būti, kad skaudžiai nusiviltume jų naudingumo koeficientu. Galbūt reikėtų ieškoti kitokių priemonių tiems tikslams siekti. A. Michailovas mano, kad kai kuriems parkų valdininkams projekto vykdymas asocijuojasi tik su statybomis, gerai bent, kad juose pastatoma ir reikalinga mokslinė įranga. „Ekspla“ dalyvavo kuriant Saulėtekio technologijų parką, tačiau po kelių bandymų realizuoti pirminę verslo ir mokslo bendradarbiavimo idėją verslo interesai buvo palikti nuošalėje. Dabar tai tik administracinis pastatas – maža dalelė to, ko tikėtasi pradžioje.
Kaip pastebėjo daugelis kalbintų pašnekovų, kai kuriuose parkuose inovacijas plėtojančių kompanijų tėra keletas, o visos kitos – klasikinės, užsiimančios perku–parduodu verslu. Tuo tarpu naujus produktus kuriančios bendrovės neretai veikia už parkų ribų.
A. Strumskio nuomone, kol kas iš parkų per anksti tikėtis didelės grąžos: „Juk mes ir taip per metus padarėme daugiau nei užsienyje per dešimt. Luktelėkime, rezultatas tikrai bus.“ „Patys trumpiausi mūsų finansuojami projektai trunka 18 mėnesių“, – jam pritaria A. Karlonas. KTU technologijų parke išaugusios įmonės Mobilių sprendimų centras direktorius Vidmantas Liutkauskas taip pat stoja ginti mokslo ir technologijų parkų: „Nemanau, kad tai tik nekilnojamojo turto objektas. Atsikraustę čia gavome tikrai daug naudos: pigią nuomą, nemokamas konsultacijas, seminarus.“
KTU regioninio mokslo parke šiuo metu veikia 65 įmonės. Jo direktorius P. Milius teigia, kad bankrutuoja apie 10 proc. po parko stogu prisiglaudusių bendrovių, kai bendrai Lietuvoje šis rodiklis siekia apie 50 proc. Daugelio įmonių įkūrėjai yra susiję su KTU, per 13 gyvavimo metų įgyvendinta apie 200 projektų. Kad būtų efektyvesni, P. Miliaus nuomone, lietuviški parkai yra per maži. Visų devynių parkų bendras plotas vos prilygsta vidutiniam ES mokslo ir technologijų parkui.
Rugsėjo mėnesį MITA pradės bendrą projektą su technologijų parkais ir skirs jiems lėšų. Kitų metų kovą parkai turės pranešti apie mažiausiai dvi pas juos įsisteigusias naujų technologijų įmones. Per metus tokių turės būti ne mažiau kaip penkios. Ateityje MITA ketina tapti pagrindiniu finansavimo skirstytoju parkams.
