Kuo apsirengti, kai iš ryto kepina saulė, o vakare laukiama škvalo? Gali būti, kad po kelerių metų dėl to nereikės sukti galvos ir klausytis meteorologų prognozių – pakaks apsivilkti marškinėlius, kurie įšilus orui vėsins, o staiga atvėsus šildys.
Užauginti medvilnę ar nukirpti avis, suvyti siūlus ir iš nuaustos medžiagos pasisiūti drabužių arba juos nusimegzti – tokią tradicinę tekstilės sampratą jau vertėtų palikti praėjusių amžių istorijai. Šiuo metu tekstilė pagal vykstančius pokyčius ir diegiamas inovacijas kone prilygsta milžinišku greičiu tobulėjančioms informacinėms technologijoms, nors ir neturi tokio plataus ištikimų gerbėjų būrio. Bet, regis, tik kol kas.
Pamiršote išgerti vitaminų? Ne bėda. Tereikia apsivilkti megztinį, prisotintą vitaminų. Daugeliui lietuvių toks pasiūlymas gali sukelti šypseną ar priminti scenas iš fantastinių filmų. Tačiau tokie gaminiai jau kelerius metus siuvami ir Lietuvoje.
Pakaunėje veikianti trikotažo gamybos bendrovė „Garlita“ pirkėjams siūlo ne tik megztinį su vitaminu E, bet ir dar keliolika inovatyvių gaminių: megztinius, atbaidančius vabzdžius, apsaugančius nuo elektromagnetinių, ultravioletinių spindulių ir elektrostatinio krūvio, atsparius drėgmei ir „atstumiančius“ purvą, palaikančius vidutinę kūno temperatūrą, gaminius su stiklo plaušeliais, didinančiais atsparumą aštriems daiktams ir kt. „Garlitos“ generalinis direktorius Juozas Martikaitis neslepia, kad daugiausia inovatyvių gaminių skirta karinei pramonei. Būtent kariškiai užsako ir pirmieji įvertina drabužius, sukurtus bendromis mokslininkų ir verslo pastangomis, o vėliau jie siūlomi išbandyti ir kitiems vartotojams.
Vis dėlto vien tik etikete „Made in Lithuania“ staiga netapsime tekstilės inovacijų lyderiais, nors Lietuvoje yra ne viena įmonė, iš nedegių, antibakterinių, vandenį atstumiančių ir panašių medžiagų siuvanti didesnės pridėtinės vertės drabužius.
Lietuvos tekstilės instituto (LTI) direktorė dr. Aušra Abraitienė įsitikinusi, kad inovacijos į mūsų pramonę ateis tik tarptautiniu lygmeniu bendradarbiaujant įvairių sričių – tekstilės, fizikos, chemijos, informacinių technologijų – mokslininkams. Lietuviams net nėra būtina investuoti milijonų siekiant antrą kartą išrasti dviratį. „Gaminti išmaniuosius drabužius didelių investicijų nereikia. Kuriami ES mokslinių tyrimų tinklai padeda išvengti tyrimų dubliavimo, tad pakanka bendradarbiauti su šioje srityje pirmaujančiomis įmonėmis ir komercializuoti mokslininkų idėjas“, – tiesiausią kelią naujovių link nurodė A. Abraitienė.
Nors tekstilėje vyksta žmonių gyvenimą keičiančios permainos, pasaulyje, ypač Europoje, gajus stereotipinis požiūris, kad tekstilė nebėra pažangi ūkio sritis.
„Ne tik Lietuvoje, bet net ir Vokietijoje tapo įprasta girdėti, kad tekstilės įmonės nėra inovatyvios. Retas kuris susimąsto, kad būtent tekstilėje naudojamos nanotechnologijos, integruojama elektronika, iš tekstilės gaminami ne tik kompiuteriai, bet ir automobiliai, lėktuvai, tiesiami keliai“, – kalbėjo LTI vadovė.
Tradicinės, dar vadinamosios grynosios tekstilės pasaulyje lieka vis mažiau, o technikos naujovės veržiasi tiesiai į drabužių spintas.
Ir šildo, ir matuoja kraujo spaudimą
Dar 1990-aisiais džinsų gamintoja „Levi Straus & Company“ ir viena elektronikos lyderių „Philips“ sukūrė džinsus, į kuriuos integravo mobiliojo ryšio telefoną. Galybe laidų apraizgytas drabužis su gana sunkia baterija nebuvo nei patogus dėvėti, nei itin funkcionalus. Tačiau su šiuo eksperimentu siejamas išmaniųjų – ir darbo, ir kasdienių, skirtų pramogai – drabužių progresas.
Išmaniųjų, arba „protingų“ drabužių istorijos užuomazgų pasaulyje reikėtų ieškoti bent prieš pusšimtį metų dviejų supervalstybių vykdytose kosmoso užkariavimo programose. Išradimai, kuriuos kadaise pažymėjo užrašas „visiškai slaptai“, išsiveržė iš politikų akiračio. Jie toliau tobulinami ir skiriami kur kas platesniam vartotojų būriui.
Kariškiai, ugniagesiai, policininkai, medikai ir kiti išskirtinėmis (kartais ir pavojingomis) sąlygomis dirbantys specialistai, taip pat sportininkai turi daugiausia galimybių išbandyti į medžiagas įaudžiamas naujoves. Ekstremaliomis sąlygomis dirbantis ugniagesys negali įvertinti savo širdies darbo ar kraujo spaudimo, tačiau jo gyvybines funkcijas stebi ir fiksuoja dėvima apranga, kuri įspėja, jeigu pasiekiama pavojinga riba.
„Protingais “ drabužiais vilkintis neįgalus asmuo gali būti vienas namuose, tačiau jo sveikatos būklę fiksuoja įranga, esanti ligoninėje už keliolikos ar keliasdešimties kilometrų. Sportininkų drabužiai taip pat gali pamatuoti ir širdies darbą, ir kraujo spaudimą, ir sumažinti prakaitavimą.
Per operacijas gali būti naudojami užklotai iš medžiagos su šilumos kaupimo, saugojimo ir atidavimo funkcija – tokia medicininė tekstilė gali padėti sėkmingiau atlikti operacijas. Šiandien jau kalbama apie tekstilės ir dirbtinių raumenų sintezę.
Nuo pirmųjų išmaniųjų džinsų mokslininkams teko pasukti galvą, ką daryti su kietais laidais ir dideliais energijos šaltiniais, kurie trukdė ir drabužių funkcionalumui, ir neleido jų skalbti.
Anot A. Abraitienės, šiuo metu pasaulyje jau atrasta nemažai energijai laidžių pluoštų. Tačiau tebėra aktuali energijos šaltinio problema. Jeigu drabužis turi vėdinti, tam reikia daug energijos, o jos šaltinis bus sunkus. Jeigu drabužis turi tik pakeisti spalvą, tam pakaks saulės baterijos ar net žmogaus judesio energijos.
Privertė atsiminti medžiagas
Paprasti drabužiai gali virti išmaniaisiais integravus elektronines priemones arba pritaikius natūralių medžiagų savybes.
Kai kurios natūralios medžiagos keičiasi patekusios į specifinę būklę. Viena jų – vaškas. Jau prieš kelerius metus mokslininkai sugebėjo į audinį įausti mažas vaško kapsules – kai žmogui pasidaro karšta, kietas vaškas tirpsta ir tirpdamas absorbuoja šilumą. Jeigu tokį drabužį dėvintis asmuo šąla, vaškas tirštėja ir išskiria šilumą.
Kuo didesnės vaško kapsulės, tuo audinys yra efektyvesnis. Iš tokio audinio pasiūtas drabužio pamušalas puikiai tiks karštyje dirbantiems žmonėms, kuriems reikia greito efekto. O jeigu reikia, suteikia vartotojui daugiau komforto, pakaks audinį su vaško kapsulėmis panaudoti drabužio apdailoje.
Tačiau vaškas – gana degi medžiaga. Todėl mokslininkai vašką siekia pakeisti natūraliomis ir sintetinėmis druskomis, kurios pasižymi panašiomis termoreguliacinėmis savybėmis, tačiau nėra tokios degios.
Nemažą postūmį išmaniųjų drabužių gamyboje suteikė atmintį turinčios medžiagos. Mokslininkai sukūrė pluoštus, iš kurių pagamintos medžiagos gali ir išsipūsti, ir susiploti. Įsivaizduokite švarką, kuris staiga atvėsus pasišiaušia, išsipučia ir kur kas geriau šildo žmogų. Atmintį turinčios medžiagos galbūt ateityje netgi išlaisvins moteris nuo varginančio drabužių lyginimo, nes iš tokio audinio pasiūti drabužiai nesilamdys.
Specialistai pripažįsta, kad iš natūralių medžiagų kuriami išmanieji drabužiai nebus tokie efektyvūs kaip elektroniniai. Gyvybines žmogaus funkcijas stebinčius ir kontroliuojančius drabužius kur kas sudėtingiau kurti, nes net ir nedidelė paklaida gali kainuoti gyvybę.
Dar vienas iššūkis išmaniųjų drabužių kūrėjams, pasitelkusiems elektroniką, – aprangą pritaikyti prie kiekvieno vartotojo poreikio. Mat šiek tiek aukštesnis kraujo spaudimas vienam žmogui jokio pavojaus nekels, o kitam – jau gali prireikti medikų pagalbos.
Tuo tarpu išmaniesiems drabužiams, skirtiems pramogai, nereikia precizinio tikslumo. Tad sukurti suknelę, kuri dieną būtų vienos spalvos, o vakare – kitos, mokslininkams itin daug pastangų nereikia. Tačiau kada tokios suknelės bus parduodamos kone kiekvienoje drabužių parduotuvėje, priklausys ir nuo vartotojų poreikio, ir nuo jų perkamosios galios.
Sąlygas ir tempą diktuos pirkėjai
Nei mokslininkai, nei verslininkai neskuba prognozuoti, kad nesitepantys, nesilamdantys, sveikatos būklę kontroliuojantys drabužiai netrukus pakeis tradicinius. Pokyčius lems rinka – jeigu vartotojai liks patenkinti tuo, kas yra dabar, išmanieji drabužiai pirmiausia bus skirti specialiųjų poreikių žmonėms ir į parduotuves prasibraus daug lėčiau.
Iki šiol didžiąją dalį „Garlitos“ gaminamos inovatyvios produkcijos įsigyja užsakovai iš užsienio, o Lietuvoje parduodama tik apie 5 proc. išmaniųjų gaminių. J. Martikaitis tvirtino, kad kaina, vidutiniškai tris kartus didesnė už įprasto megztinio, nėra didžiausias stabdys. Net ir turtingesnėse Skandinavijos šalyse vartotojams parduodama panaši dalis išmaniųjų drabužių, nes gyventojai tebėra ištikimi tradiciniams gaminiams.
Tačiau kasmet tekstilėje atsiranda vis daugiau drabužių ir informacinių technologijų junginių. Ar Lietuvos pramonė spės įšokti į tempą didinantį ekspresą?
LTI direktorė A. Abraitienė įsitikinusi, kad krizių vėtyta ir mėtyta tekstilės pramonė yra pasiruošusi naujovėms ir iššūkiams. Jiems ryžtis kai kurias įmones padrąsina ir ES paramos lėšos. Pavyzdžiui, bendrovė „Pakaita“ kartu su Lietuvos tekstilės institutu ir dar šešių ES šalių mokslininkais šiuo metu vykdo bendrą projektą ir kuria naujos kartos, reaguojančius į aplinkos poveikį, drabužius pramonės darbuotojams.
Nemažai Lietuvos įmonių stebi pokyčius tekstilės srityje ir nesibaido inovacijų. Tai pripažino ir „Audimo“ pardavimo direktorius Arvydas Povilaitis, gegužės pabaigoje apsilankęs Frankfurte (prie Maino) vykstančioje vienoje didžiausių tekstilės parodų „Techtextil“.
„Per kelerius metus tekstilėje įvyko nemažas postūmis, todėl visai realu komercializuoti tam tikras idėjas. Jau dabar yra kai kurių išmaniųjų gaminių, tiesa, jie gana brangūs. Be to, tikrųjų smart technologijų pasaulyje dar nėra daug parduodama“, – pripažino Kauno įmonės atstovas ir prasitarė, kad „Audimas“ taip pat planuoja naujus projektus išmaniosios tekstilės srityje.
Išmaniųjų drabužių gamybą A. Povilaitis pavadino perspektyvia sritimi, tačiau labai skubėti šioje srityje nėra linkstama. Pirmiausia reikia įvertinti, kokią naudą sukurti vartotojui ir kokiose rinkose tas produktas būtų patrauklus.
Parodoje jis atkreipė dėmesį, kad atsiranda vis daugiau natūralių medžiagų, kurioms suteiktos naujos savybės. Pavyzdžiui, panaudojant naujas technologijas sukurta medvilnė, kuri greitai džiūsta, iš jūros dumblių sukurtos medžiagos, teigiamai teikiančios odą. Tikėtina, kad šios medžiagos greičiau prasibraus iki vartotojų spintų nei įmantrūs elektronikos prikaišioti drabužiai, prieš dėvint kuriuos reikės perskaityti nemažą instrukciją, kaip ir naudojantis išmaniuoju telefonu.
