Agurkų kapinės.
Ką bendra turi gandai dėl bankrutuojančių bankų, kempinligės, paukščių ir vadinamojo kiaulių gripo epidemijos bei panika dėl neva pavojingos valgyti pangasijų filė ar Escherichia coli (E. coli) bakterijos sukeltos žarnyno infekcijos protrūkio?
Juos vienija bent keletas panašumų: tikslios informacijos trūkumas ir vieniems milžinišką žalą, kai kam ir naudą duodančią visuotinę panikos bangą.
Niekas iki šiol neįrodė, kad už paminėtų milžinišką baimę žmonėms sukeliančių reiškinių gali slėptis suinteresuotos, vienokią ar kitokią naudą gaunančios jėgos. Tačiau niekas ir nepaneigė, kad sukėlus visuotinę paniką valdyti minias gyventojų, priversti juos elgtis taip, kaip naudinga toms jėgoms, – labai paprasta.
Paskleidus gandų apie tariamai bankrutuojančius bankus, gyventojai masiškai puldavo atsiimti ten padėtų indėlių. Bankas, jeigu nebankrutuodavo, tai bent patirdavo nemenkų nuostolių, o naudos iš to turėdavo konkurentai.
Kilus vadinamojo kiaulių gripo epidemijai, žmonės net nesirgdami suskubo tuštinti vaistinių lentynų taip sukraudami pelno farmacininkams, nors medikai aiškino, kad mirštamumas nuo šios ligos netgi mažesnis nei nuo įprasto gripo. O prakalbus apie neva E. coli bakterija užkrėstas daržoves, vartotojai nustojo jas pirkti, o augintojai skaičiuoja milijoninius nuostolius.
Patiklumas ar savisauga?
„Dėl gandų kilusi visuotinė panika liudija, kad visuomenė yra patikli ir jautri neigiamai informacijai. Kita vertus, atskleidžiamos sritys, kuriose reikalingas papildomas visuomenės informavimas, švietimas“, – aiškino Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto docentas Rytis Krušinskas.
Jis pažymėjo, kad tarp minėtų paniką sukeliančių reiškinių – tariamos bankų griūties, neva mirtinai pavojingų ligų epidemijų ar užkrėsto maisto – galima rasti keletą bendrų aspektų: skleidžiama informacija dažniausiai būna neigiama, tačiau gali turėti ir teigiamos įtakos konkuruojančioms įmonėms, alternatyviems produktams. Todėl, R. Krušinsko teigimu, svarbu suvokti, kas yra informacijos skleidėjai ir kokie jų interesai.
„Įvertinus šiuos aspektus galima teigti, jog tai susiję su galimais nuostoliais tiems, apie kuriuos pateikiama neigiama informacija. Tačiau dažniausiai esant tokioms situacijoms atsiranda galimybės kitiems rinkos subjektams ir produktams“, – kalbėjo R. Krušinskas.
Viešosios įstaigos „Gera būsena“ psichologė Indrė Treigienė svarstė, kad paminėtais atvejais gyventojus nerimo banga užplūsta todėl, kad jie nepasitiki informacijos priemonėmis, kurios esą nuveikia dvigubą darbą. Jos informuoja apie tai, kas vyksta, praneša apie galimą pavojų, nukentėjusiųjų, mirčių skaičių, o kartu – cituoja visuomenę raminti bandančius pareigūnus.
„Kai mes gauname dvejopus signalus, normalu, kad kyla klausimų, jog nepasitikime, bandome rasti kažkokį atsakymą ir įtariau žiūrime į visus raminimus. Žmonės iš tikrųjų yra įtarūs, be to, yra pagrindo kai kuriais dalykais nepasitikėti“, – dėstė I. Treigienė.
Ji svarstė, kaip būtų galima apibrėžti, ar tarp gyventojų minėtais atvejais kylanti panika yra adekvati, tačiau pritarti sąmokslo teorijoms, kad ta panika kam nors gali būti naudinga, nesiryžo. Tokią žmonių reakciją – kai masiškai atsiimami indėliai iš bankų, sparčiai tuštinamos vaistinių lentynos ar tam tikrų produktų atsisakymas – galima paaiškinti savisaugos mechanizmu.
„Mes norime viską kontroliuoti: laimėjimus, sveikatą. Atrodo, kad turėdamas vaistus valdysi situaciją. Tačiau realybė yra tokia, kad mes labai daug ko kontroliuoti negalime ir mums baisu tai pripažinti“, – visuotinę baimę gyventojams sukeliančias priežastis dėstė I. Treigienė.
Nuo indėlių iki agurkų
Ekonomistas, Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka, priminė, kad anksčiau masinė panika dažniausiai kildavo dėl bankų. „Yra posakis, kad laikraščiu galima užmušti ir musę, ir banką. Tai turima galvoje, kad paskleidus kokią nors neigiamą žinią žmonės puldavo atsiimti indėlius ir bankas žlugdavo, nes indėliai būdavo išdalinti paskoloms“, – sakė R. Lazutka.
Jis priminė ir ganėtinai neseną – pastarojo dešimtmečio atvejį, – kai 2003 metais buvo paskleista klaidinga informacija apie tuometį Vilniaus banką (dabar SEB). Neva prasidedančią banko griūtį pranašavę gandai sukėlė ne tik indėlininkų, bet ir kai kurių verslo organizacijų paniką – šie masiškai puolė atsiimti indėlius ar atsisakyti banko paslaugų. Nepagrįsti gandai per kelis mėnesius nurimo, tačiau žala bankui buvo nemaža – žiniasklaida tuo metu skaičiavo, kad jis prarado bent kelias dešimtis milijonų litų indėlių.
R. Lazutkos teigimu, panašu, kad tokia gandų sukelta panika darosi būdinga ir kitoms verslo sritims. Nepriklausomo finansų analitiko Stasio Jakeliūno teigimu, taip yra todėl, kad informacija sklinda labai greitai. Jeigu kažkas nutinka Vokietijoje ar bet kur kitur, mes tai galime žinoti jau po valandos. Be to, tiek maisto, tiek kitos prekės dabar keliauja po visą pasaulį, todėl vartotojams gali būti sunku atsekti, kur kas užauginama, perpakuojama, atvežama.
„Kitą dalyką ekonomistai vadina informacine asimetrija: vartotojas negali išmanyti apie produktą, jo kokybę taip, kaip išmano gamintojas. Visi produktai pasidarė sudėtingi, kad ir tas pats maistas, mėsa. Kai produktai būdavo auginami nenaudojant įvairiausių chemikalų, atrodė, kad viskas labai paprasta. Dabar, kai jau yra išplitusios priemonės auginimui, saugojimui, transportavimui, su tais pokyčiais panikos ryšys pasidaro reikšmingas daugelyje verslo sričių“, – kalbėjo R. Lazutka.
Kalbėdamas apie gandų reikšmę verslui ir ekonomikai, S. Jakeliūnas kaip pavyzdį pateikė visai neseniai dėl E. coli bakterijos protrūkio Vokietijoje ir kitose šalyse kilusią paniką, kai Vokietijos sveikatos ekspertams paskelbus nepatikrintą informaciją žmonės masiškai ėmė atsisakyti ispaniškų agurkų. Nors vėliau paaiškėjo, kad šie čia niekuo dėti, o saugotis reikia pupelių daigų, žmonės ėmė kreivai žiūrėti net ir į kitose šalyse, ne tik Ispanijoje, užaugintus agurkus.
„Panika pasireiškia sustingimu, vengimu. Jeigu tai nutinka kurioje nors ūkio srityje, žmonės nustoja pirkti tam tikrus produktus. Mažėja pardavimas, mažėja darbo vietų poreikis srityse, kurios yra paliestos panikos, ir jei ta panika trunka ilgai, mastai labai išauga. Taip kad poveikis ekonomikai yra akivaizdus, panika kainuoja“, – galvoje turėdamas 417 mln. eurų daržovių augintojų nuostolius sakė S. Jakeliūnas.
Pasitikėjimą grąžinti sunku
Tuo, kad iš gandų galima turėti naudos, padaryti nuostolių, o nepagrįstų kalbų padarytai žalai atstatyti prireikia nemažai laiko, įsitikinta dar labai seniai. „Nesąžininga konkurencija versle, ko gero, atsirado tuomet, kai išsivystė patys verslo santykiai žmonių bendruomenėje ir šiuose santykiuose dalyvaujančių žmonių siekiai visais įmanomais būdais didinti savo gerovę“, – pastebėjo KTU Ekonomikos ir vadybos fakulteto docentas R. Krušinskas.
Vienas ryškiausių to pavyzdžių – 1650 metų sprendimas Anglijoje įsteigti Pietų jūrų bendrovę. Teigta, kad, užkariavus prie Karibų jūros baseino esančias teritorijas, reikės vis daugiau laivų vergams ir prekėms iš Amerikos į Europą plukdyti. O paskleidus gandus, kad bendrovė bus labai pelninga, išaugo žmonių noras į ją investuoti. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad reikės vos vieno laivo per metus, ir gandų išpūstas burbulas sprogo.
1985 metais Vokietijos visuomenė buvo įspėta apie neva mikrobais užterštus pramonininko Birkelio gaminamus makaronus. Įspėjimas buvo siejamas su „pašvinkusių kiaušinių skandalu“ – kalbomis, kad Olandijos kompanijos „Van Loon“ sugedusius kiaušinius vokiečių verslininkai naudojo makaronams gaminti. Nors niekas neįrodė, kad makaronams iš tiesų naudoti sugedę kiaušiniai, tais metais kai kuriose šalies vietovėse Birkelio produkcijos apyvarta sudarė vos 8 proc. praėjusių metų lygio. Verslininkas patyrė milžiniškų nuostolių, o kaltinimų teismuose atsikratė tik per šešerius metus.
Teigti, kad kas nors specialiai skleidžia kokius nors gandus, kol nėra įrodymų, negalima, tačiau grąžinti jų sunaikintą pasitikėjimą vienais ar kitais produktais, R. Lazutkos teigimu, labai sunku. Taip yra todėl, kad žmonėms nesunku ilgam laikui ko nors atsisakyti. „Jei pasklinda informacija, kad kiauliena gali būti užkrėsta, galima kurį laiką pavalgyti vištienos ar jautienos. Kai buvo paskleista informacija, kad bakterija gali būti užkrėsti ispaniški agurkai, vartotojai dėl viso pikto atsisakė jų ir pradėjo kreivai žiūrėti net ir į lietuviškus agurkus ir juos pakeitė į pomidorus ar salotas“, – vardijo R. Lazutka.
