Galutinį sprendimą dėl 2014-2020 m. ES biudžeto tars Europos Parlamentas.
Europoje neturi likti energetinių salų – tokie tikslai vis garsiau deklaruojami Briuselyje. Strateginiams projektams jau numatyta solidi suma iš Europos Sąjungos (ES) biudžeto. Tačiau dėl finansinės paramos dar gali tekti pakovoti ir pačioms energetinėmis salomis vadinamoms Baltijos šalims.
Europos Komisijos (EK) pateiktas 2014–2020 m. biudžeto projektas turėtų pradžiuginti Lietuvą. Briuselis kol kas nusiteikęs gana daug dėmesio ir pinigų skirti Senojo Žemyno jungtims – investicijoms į Europos energetikos, transporto, informacinius ir ryšių tinklus.
Apie ketvirtadalį lėšų iš 9,1 mlrd. eurų (apie 31 mlrd. litų), numatytų energetikos infrastruktūrai, planuojama išdalyti Baltijos šalių projektams. ES paramos turėtų sulaukti Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtis („LitPolLink“), Lietuvos ir Lenkijos dujų jungtis bei 2-oji Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtis, kuri leistų sinchroniškai prisijungti prie ES tinklų. Tarp finansuojamų objektų pateko ir regioninis suskystintųjų dujų terminalas Rytų Europoje.
Biudžete numatytas ir tolesnis „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“ finansavimas. Iš viso transporto infrastruktūros projektams siūloma skirti 21,7 mlrd. eurų.
Atominių elektrinių uždarymui ir atominiam saugumui pasiūlyme numatyta 700 mln. eurų. Šios lėšos bus skirtos Lietuvos, taip pat Bulgarijos ir Slovakijos atominėms elektrinėms uždaryti.
„Šis ES daugiametės finansinės programos pasiūlymas atspindi Europos ekonomines realijas ir ateities poreikius. Turime investuoti ten, kur trūksta jungčių, kur Europa kuria pridėtinę vertę. Numatyta, kad Europoje turi nebelikti energetinių salų. Lietuvos energetikos ir transporto tinklai bus visiškai integruoti į didžiuosius Europos tinklus“, – optimistiškai projektą vertino Europos Komisijos narys Algirdas Šemeta.
Britai nepatenkinti
Tiesa, Lietuva ir kitos Baltijos šalyse dar nėra garantuotos, kad jų energetikos projektai tikrai sulauks apie 6,2 mlrd. litų.
Lina Rimkutė-Žičkė, A. Šemetos biuro atstovė, tvirtino, kad EK pateiktą siūlymą dar svarstys Europos Taryba, o galutinį sprendimą priims Europos Parlamentas. Galutinis biudžeto ir projektų finansavimo tvirtinimas gali užtrukti ne vienus metus. Neatmetama galimybė, kad diskusijos užsitęs iki pat Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai 2013 m. antrąjį pusmetį.
Jeigu Europos Komisijos siūlomas planas bus patvirtintas, 2014-2020 metais ES biudžetas sieks 1 trln. eurų – 5 proc. didesnis nei ankstesnio laikotarpio.
Pagal planą, maždaug 376 mlrd. eurų būtų skirti neišsivysčiusiems ES regionams, o dar 372 mlrd. eurų – paremti regiono ūkininkus.
Kol kas ES biudžeto projektą itin kritikuoja Didžioji Britanija. EK siekia peržiūrėti biudžeto nuolaidas, taikomas kai kurioms valstybėms narėms, tarp kurių – Didžiajai Britanijai. Todėl pastarosios atstovai būsimą biudžetą jau pavadino „neįvykdomu“. Be to, britai siūlo užšaldyti biudžetą ir nedidinti išlaidų.
ES parama gali įstrigti ir dėl Baltijos šalių tarpusavio ginčų. Pavyzdžiui, iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija nėra sutarusios dėl bendro suskystintųjų dujų terminalo statybos ir planuoja atskirus projektus.
Mūsų šalis ketina iki 2014 metų pastatyti mažesnių pajėgumų terminalą Klaipėdoje ir nepretenduoja į ES paramą. Tačiau Estija atkreipė dėmesį, kad visoms šalims nėra būtina turėti po atskirą terminalą, todėl būtų tikslinga susivienyti jėgas ir užsitikrinti ES finansavimą.
Žemdirbiai gaus daugiau
Pagal bendrąsias nacionalines pajamas (BNP) Lietuvai numatyta ES parama yra viena didžiausių ES. Ji sudarytų apie 4,16 proc. BNP (palyginti su 3,77 proc. 2007–2013 m. finansinėje perspektyvoje).
Žemės ūkio srityje tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams didės vidutiniškai trečdaliu per visą laikotarpį. Jos palaipsniui augs nuo 459 iki 614,6 litų už hektarą. Išmokos bus skiriamos tik realiai žemę dirbantiems ūkininkams. Žemdirbiams bus taikomi griežtesni aplinkos apsaugos reikalavimai.
Lietuvos ūkininkai prireikus turės galimybę pasinaudoti ir naujais ES finansavimo instrumentais. Vienas jų skirtas padėti žemdirbiams krizinėse situacijose, pavyzdžiui, tokiose kaip pastarojo meto krizė dėl maisto produktų saugumo.
ES struktūrinių fondų paramos intensyvumas, neskaičiuojant augsiančios paramos šalies žemės ūkiui, Lietuvai išliks tarp didžiausių Europoje, t.y. 873,6 litų vienam gyventojui per metus (ES vidurkis yra 341,8 lito).
Apmokestins išgelbėtus bankus
EK pripažino, kad valstybės narės sunkmečiu turi mažiau galimybių prisidėti prie ES biudžeto finansavimo. Tačiau apsižiūrėta, kad kai kuriuos sektorius galima užkrauti didesniais mokesčiais. Žvilgsniai nukrypo į finansų sektorių ir bankus, kuriems EK pasiūlė įvesti finansinių sandorių mokestį.
Šis sektorius nemoka pridėtinės vertės mokesčio (PVM), todėl visos ES mastu sutaupo net 18 mlrd. eurų, palyginti su kitais ekonomikos sektoriais. O krizės laikotarpiu šalių narių pagalba ir garantijos buksavusiam bankų sektoriui siekė 4,6 trilijono eurų. Konstatuota, kad šio gelbėjimo paketo našta valstybių finansams buvo „didžiulė ir juntama iki šiol“.
„Mūsų planuojamas pirmas žingsnis, kurį siūlo piliečiai, nevyriausybinės organizacijos ir palaiko Europos Parlamento nariai, bei valstybės narės – finansinių sandorių mokestis, kurį siūlysime ir pasauliniu lygiu. Šis mokestis padėtų geriau reglamentuoti finansų sektoriaus veiklą ir užtikrinti vienodas sąlygas su kitais ekonomikos sektoriais. Jis padėtų užkirsti kelią spekuliacijoms, kurios tapo viena iš krizės priežasčių“, – sakė EK narys A. Šemeta.
Taupant biudžeto lėšas pasiūlyme taip pat numatyta 5 proc. mažinti ES institucijose dirbančių tarnautojų skaičių ir pailginti jų darbo valandas.
