Iki šiol tik keli valdininkai yra sulaukę bausmių už viešųjų pirkimų pažeidimus.
Savivaldybių rengiamuose viešųjų pirkimų konkursuose pažeidimai fiksuojami vienas po kito. Tačiau net tos savivaldybės, kuriose Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT) užkliūva daugiau nei pusė patikrintų konkursų, blogiausiu atveju atsiperka nedidele bauda.
60 procentų – maždaug tiek viešųjų pirkimų konkursų VPT aptiko pažeidimų, nuo 2009 m. ištyrusi 408 savivaldybių rengtus konkursus. Vien šią savaitę VPT įpareigojo nutraukti sutartis ar sustabdyti viešuosius pirkimus Vilniaus rajono, Akmenės bei Rietavo savivaldybėse.
„Pirmūne“ galima vadinti Trakų rajono savivaldybę: VPT duomenimis, beveik 90 proc. patikrintų šios savivaldybės rengiamų konkursų vyksta pažeidžiant įstatymą. Dėl didesnio rizikos laipsnio dažnai tikrinami Alytaus, Klaipėdos, Šiaulių miestų, Panevėžio rajono savivaldybių administracijų pirkimai. Iš patikrintų pirkimų maždaug pusėje konstatuojami pažeidimai.
„VPT negalėtų teigti, kad visais atvejais pažeidimai piktybiški. Tačiau Vilniaus, Alytaus miesto, Trakų, Ukmergės rajonų savivaldybių pirkimų medžiagą, įtardama korupcinio pobūdžio veiksmus ar matydama piktnaudžiavimo požymių, VPT perdavė teisėsaugos institucijoms“, – teigia VPT.
Neskaidrius viešuosius pirkimus rengusių savivaldybių atstovus VPT gali patraukti administracinėn atsakomybėn. Tačiau tarnyba neturi teisės įpareigoti perkančiosios organizacijos išaiškinti ir nubausti kaltuosius. „Papildomų nuobaudų Tarnyba niekam nesiūlo – tai yra pačios perkančiosios organizacijos tarnybiniai reikalai“, – teigiama VPT atsakyme.
Iki šiol didžiausia 1500 litų bauda už viešųjų pirkimų pažeidimus skirta Ukmergės, Alytaus rajono ir Vilniaus miesto savivaldybių viešųjų pirkimų komisijų nariams.
Trūksta ir kompetencijos
Konsultacinės bendrovės „Peritus sprendimai“ viešųjų pirkimų ekspertas Andrius Šiaudinis mano, kad daugiau nei pusę pažeidimų lemia nepakankami savivaldybių darbuotojų įgūdžiai.
„Tarnautojams viešųjų pirkimų konkursų organizavimo funkcija būna kokia dešimta tarp kitų funkcijų. Manau, tikrai neretai žmonėms pritrūksta administracinių įgūdžių, žinių. Tiesa, privačiame sektoriuje yra ir blogos praktikos pavyzdžių. Žinau kelias konkrečias savivaldybes, kurios rengdamos viešųjų pirkimų konkursus tiesiog įžūliai elgiasi. Dėl jų, atstovaudami klientams, esame kreipęsi ir į teisėsaugos institucijas“, – teigė A. Šiaudinis.
Jo nuomone, viešųjų pirkimų skaidrumo vien VPT negali užtikrinti – nėra didesnio kontrolės mechanizmo, nei konkurencija.
Jonavos rajono savivaldybės Teisės, personalo ir viešųjų ryšių skyriaus specialistė Indrė Pacevičiūtė teigė, jog ieškoti kaltųjų tarp rengusių viešųjų pirkimų konkursus iki šiol nebuvo poreikio. Pasak jos, VPT kelis kartus pateikė pastabų dėl paskelbtų konkursų, į kurias tuoj pat būdavo atsižvelgiama.
„Buvo laikas, kai Viešųjų pirkimų įstatymas kaitaliojosi taip dažnai, kad rengiantys konkursus tiesiog su juo nespėdavo. Tačiau savivaldybėje nėra buvę atvejo, kad dėl neskaidraus konkurso reikėtų nutraukti sutartį su laimėtoju“, – tvirtino I. Pacevičiūtė.
Daugiausia pažeidimų viešuosiuose pirkimuose padariusios Trakų rajono savivaldybės atstovai viešųjų pirkimų praktikos nekomentavo. VPT duomenimis, daugiausia pažeidimų atsiranda vykdant supaprastintus pirkimus. Pasitaiko atvejų, kai jau sudarant pirkimo sutartis būna pakeičiamos konkurso sąlygos.
Pernai šalies savivaldybės surengė 2410 viešųjų pirkimų konkursų. Daugiausia jų – net 155 konkursus – surengė Kauno miesto savivaldybės administracija. Po daugiau kaip 100 konkursų pernai surengė Jonavos rajono, Alytaus miesto savivaldybių administracijos.
