Vis daugiau aludarių ėmėsi ir giros gamybos.
Porteris ir „Smetoniška porterio“ gira. „Tauro“ alus ir to paties pavadinimo gira. „Gubernijos“ gira ir alus. Šį sąrašą dar būtų galima dar tęsti. Galbūt aludariai jau keičia rinkodaros strategiją, iš anksto ruošdamiesi po pusmečio turinčiam įsigalioti visiškam alkoholio reklamos draudimui?
Bendrovės „Volfas Engelman“ (buvęs „Ragutis“) generalinis direktorius Vytautas Meištas suskubo įrodinėti, kad plačiai reklamuojama „Smetoniška porterio“ gira esą tikrai nėra susijusi nei su būsimu draudimu, nei su tos pačios įmonės gaminamu porteriu.
„Į giros pavadinimą įrašėme žodį porteris todėl, kad ji tamsesnė, tirštesnė ir saldesnė. O porteris iš alų rūšių yra tirščiausias ir saldžiausias“, – giros pavadinimo kilmę aiškino V. Meištas.
Tiesa, įmonės vadovas pripažino, kad vartotojui, perkančiam tokio pavadinimo girą, gali kilti asociacijų su alumi, tačiau reklamuodama nealkoholinį gėrimą bendrovė nesiekia pirkėjui įpiršti alaus.
„Mes „Smetonišką“ girą pradėjome gaminti ir reklamuoti dar 2008 m. Investavome nemažai pinigų ir nenorime, kad šis gėrimas būtų atpažįstamas kaip alus“, – tvirtino V. Meištas ir garantavo, kad „Smetoniško“ alaus artimiausiu metu tikrai neatsiras.
Kaip dar vieną argumentą, kad „Smetoniška porterio“ gira nereklamuoja porterio, įmonės vadovas paminėjo tą faktą, jog tokio tipo alų gamina ne tik „Volfas Engelman“, bet ir kitos alaus daryklos.
Vis dėlto aludariai neslepia jau galvojantys, kaip kaip reikės dirbti, kai nuo kitų metų pradžios bus visiškai uždrausta alkoholio reklama.
„Galvojame ir mes. Galbūt gaminsime naujus gaminius? Bet sprendimai dar nėra priimti“, – į detales nesileido V.Meištas.
Įprasta praktika
„ISM Executive school“ konsultantas Benas Adomavičius aludarių veiksmuose neįžvelgė jokio pažeidimo rinkodaros prasme.
Pasaulyje gana plačiai naudojamas vadinamasis skėtinis prekės ženklas, kai tas pats pavadinimas ar jo šaknis naudojama to pačio gamintojo skirtingų produktų pavadinimuose. Niekas nesistebi „Audi“ ženklą matydamas ne tik ant automobilių, bet ir ant dviračių ar marškinėlių, o „Ferrari“ – ant kompiuterių.
„Tai normali ir logiška verslo praktika. Kodėl gi ir įmonėms plačiau neišnaudoti prekės ženklo, įsitvirtinusio vartotojų galvose?“ – retoriškai klausė universiteto lektorius.
Tiesa, jis pripažino, kad tokia praktika turi ribas ir itin įvairiems produktams naudojamas vienas prekės ženklas tampa mažai veiksmingas, nes vartotojams jis kelia pernelyg daug asociacijų. Vartotojai pradeda nebesuprasti, kokia tikroji šio prekinio ženklo reikšmė.
Dėl tos pačios priežasties B. Adomavičius abejojo, ar girą suskubs gaminti visi aludariai. „Vargu ar kitos įmonės eis tuo pačiu keliu, nes rinkoje jau yra daug giros gamintojų. Ar verta būti dar vienu, kai konkurentai jau užėmę tvirtas pozicijas? Lengviau ir paprasčiau konkuruoti kitose produktų kategorijose, kur aludarių konkurentų dar nėra“, – svarstė pašnekovas.
O kiek kitų produktų pavadinimai ir žymėjimai gali būti panašūs į alkoholinių gėrimų prekės ženklus, turėtų spręsti įstatymų leidėjai ir kontroliuojančios institucijos.
Įstatymas per griežtas?
Gali būti, kad alkoholio gamintojams neteks sukti galvų, kaip išvengti reklamos žiniasklaidoje draudimo. Valdžios institucijose toliau sklando siūlymai sušvelninti itin griežtas įstatymo nuostatas.
Seimo komitetai dar svarstys Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas. Projekte numatoma, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. alkoholio reklamos turėtų nebūti televizijų ir radijų programose nuo 6 val. ryto iki 23 val., taip pat bus draudžiama alkoholio reklama periodinių leidinių pirmuosiuose puslapiuose, bus išlaikytas visiškas išorinės alkoholio reklamos draudimas, išskyrus alaus, alaus mišinių su nealkoholiniais gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinę reklamą.
Tačiau taip pat yra užregistruotas ir dar griežtesnis įstatymo variantas. Jame numatyta drausti paslėptą alkoholio reklamą, o tokia būtų laikoma nealkoholinio alaus reklama, taip pat giros reklama, jeigu jos pavadinimas – toks pat, kaip ir alaus.
