Emigrantų pervedami pinigai išlieka ramsčiu namų ūkio naudojimui.
Investicinis bankas „Finasta“ pagerino Lietuvos ir Estijos ekonomikos augimo prognozę. Tačiau analitikai perspėjo, kad ekonomikos augimo tempai bus lėtesni, nei pirmąjį šių metų ketvirtį.
Anksčiau Lietuvos ir Estijos ekonomikai prognozavę 4 proc. augimą, analitikai prognozę Lietuvai padidino iki 6 proc. Estijos ekonomika turėtų augti dar sparčiau – 6,5 proc. Padidinti abiejų šalių ekonomikos augimo prognozes šiems metams analitikus privertė pirmojo ketvirčio rodikliai: Lietuvos ekonomika augo 6,9 proc., Estijos – 8,5 proc. Latvijos ekonomika augo lėčiausiai – 3,5 proc. Todėl šios šalies ekonomikos augimo prognozių bankas nepakeitė – latvių ekonomika per šiuos metus turėtų augti 3 proc.
Pasak „Finastos“ analitikų, tikėtina, kad tokia pati stipri ekonomikos augimo plėtra ilgai neišsilaikys. Sulėtinti tempą privers kelios priežastys, tarp jų – pasaulio ekonomikos būklė ir euro zonos problemos. Tačiau jei infliacija ir toliau nekels didelių rūpesčių, artimiausiu metu turėtų išryškėti vartotojų perkamąja galia pagrįsta infliacija.
Analitikai atkreipia dėmesį ir į krizės padarinį – emigracijos bangą bei emigrantų pervedamus pinigus. Nors teoriškai ir emigrantų piniginiai pervedimai gali būti nukreipiami kapitalui finansuoti, labiau tikėtina, kad tos lėšos bus skirtos pagrindinėms vartojimo reikmėms.
Pasak „Finastos“ analitikų, kurį laiką emigrantų pervedami pinigai pasitarnavo kaip atrama silpnam namų ūkio naudojimui. Tačiau perspektyvos verčia nerimauti.
„Rizikuojame tapti nepatrauklia investuoti ekonomika su senėjančiais gyventojais, emigravusia darbo jėga ir didėjančia valstybės skola, kurią aptarnauti taptų vis sunkiau“, – teigia analitikai Baltijos šalių ekonomikų ir finansų rinkos perspektyvų apžvalgoje.
