(Scanpix nuotr.)Šio ervėlaivio „Atlantis“ skrydis liepą užbaigs 30 metų trukusią „Shuttle“ programą.
Paskutinysis „Shuttle“ erdvėlaivių programos skrydis, numatytas liepos 8 dieną, vėl iškėlė diskusiją, ar 30 metų veikęs projektas yra technologinis triumfas, ar brangi kosmoso tyrimų klaida.
JAV kosmoso agentūros NASA erdvėlaivis „Atlantis“ liepos pradžioje į Tarptautinę kosminę stotį nugabens atsargų vieneriems metams, rašo „USA Today“. Paleisti vieną „Shuttle“ kainuoja daugiau nei milijardą dolerių. Nors erdvėlaivių programos tikslas buvo reisus paversti pigiais kassavaitiniais skrydžiais, prie to niekada nebuvo priartėta. Be to, dvi katastrofos nusinešė keturiolikos astronautų gyvybes.
Erdvėlaivių programa pradėta politiniu sprendimu nepaisant numatomos didžiulės kainos. Knygos apie kosmines lenktynes autorius Johnas Logsdonas teigia, kad dar prieš išsilaipinant žmogui Mėnulyje 1969-aisiais NASA jau planavo išsilaipinimą Marse. Todėl į Žemės orbitą reikėjo iškelti stotį, kuri taptų tramplinu tolesnei misijai. Daugkartinio naudojimo erdvėlaivio programa buvo sumanyta palaikyti tokios stoties darbą.
Tuo metu buvo skaičiuojama, kad paleisti vieną „Shuttle“ kainuos 7 mlrd. dolerių. JAV prezidentas Richardas Nixonas palaimino programą tikėdamasis, kad ji sukurs naujų darbo vietų didelėse Kalifornijos, Teksaso ir Floridos valstijose bei pamalonins jų rinkėjus. Tačiau tuo pačiu metu nuspręsta statyti kuklesnę kosminę stotį.
Praėjus aštuoneriems metams po paskutinio „Saturn V“ raketos paleidimo JAV astronautai 1981-aisiais vėl pakilo į orbitą pirmuoju „Shuttle“ – tai buvo „Columbia“. 1985-aisiais pasiektas devynių paleidimų per metus pikas, o 1986-aisiais įvyko pirmoji tragiška avarija.
Šaltą sausio 28-osios dieną 73 sekundės po starto „Challenger“ susprogo ore. Žuvo visi septyni astronautai, įskaitant ir mokytoją Christą McAuliffe, kuri buvo pirmoji „Mokytojas kosmose“ programos dalyvė.
Ir diplomatas, ir kosminis sunkvežimis
Po pirmosios avarijos erdvėlaivių skrydžiai atnaujinti 1988 metais. Karinės misijos buvo vienas iš pagrindinių „Shuttle“ programos motyvų, tačiau JAV Gynybos departamentas paskutinįjį šnipinėjimo palydovą paleido 1992 metais ir nuo tada „Shuttle“ tarnavo tik NASA reikmėms.
Šaltojo karo metais erdvėlaivių programos finansavimą užtikrino kosminės ir karinės lenktynės. Paradoksas, bet po Sovietų sąjungos griūties programos tęstinumą užtikrino bendradarbiavimas su Rusija. Pirmasis skrydis į rusų kosminę stotį „Mir“ įvyko 1995 metais, o 1998 metais orbitoje kartu pradėta konstruoti Tarptautinė kosminė stotis.
2003 metais „Columbia“ paleidimo metu nuo kuro talpyklos atskilusi detalė pažeidė erdvėlaivio sparną. Dėl trinties su atmosfera karštis grįžimo metu suardė erdvėlaivį virš Teksaso valstijos. Vėl žuvo visi septyni astronautai. Po avarijos nutrauktos „Shuttle“ mokslinės misijos ir NASA prasidėjo tapatybės krizė. Ji tapo tiesiog kosminių sunkvežimių, aptarnavusių kosminės stoties statybas, agentūra, jei neskaitytume „Hubble“ teleskopo palaikymo misijų.
Teleskopas į orbitą „Shuttle“ erdvėlaiviu buvo iškeltas 1990 metais. Jei Tarptautinę kosminę stotį galima vadinti diplomatine ir inžinerine „Shuttle“ pergale, tai „Hubble“ yra mokslinė pergalė. „Shuttle“ ir astronautų darbas leido daugybę kartų suremontuoti ir atnaujinti įrenginį, kuris pažvelgė atgal į praeitį užfiksuodamas pirmąsias galaktikas, pamatė apie artimiausias žvaigždes skriejančias planetas.
Pamokos ir palikimas
Pagrindinė naujų erdvėlaivių kūrėjų išmokta pamoka yra ta, kad kosminis sunkvežimis, kuriame sukišti ir kroviniai, ir įgula, nebuvo pati geriausia idėja. Gabenti krovinius brangiame erdvėlaivyje, kuriame būtų užtikrintas ir astronautų saugumas, neapsimoka, o pritaisyti astronautus prie sunkvežimio – nesaugu.
Prezidento Baracko Obamos administracija ragina privačias kompanijas kurti „Shuttle“ įpėdinį, o kiti politikai įrodinėja, kad JAV reikia kurti galingą raketą, kuri galėtų skristi iki pat Mėnulio. Tolimesni JAV kosminės programos vingiai vėl gali būti nulemti politikų ambicijų, kaip ir „Shuttle“ eros pradžioje.
Buvęs NASA vadovas Mike‘as Griffinas teigia, kad baigiantis „Shuttle“ istorijai apgailestaujama ne dėl to, kad laidojama trisdešimties metų senumo sistema, o dėl to, kad nėra sugalvota nieko, kas ją pakeis ir galės padaryti daugiau. „Aš palaikyčiau „Shuttle“ išleidimą į pensiją, jei tokią kainą tektų mokėti už kitą sistema, kuri galėtų nuskraidinti į Mėnulį ir dar toliau“, – „USA Today“ teigė M. Griffinas, pridurdamas, kad kol kas nėra sugalvota nieko.
Tačiau fizikas Luke‘as Sollittas teigia, kad po šimtmečio istorikai pripažins, jog daugkartinio erdvėlaivio idėja buvo esminis žingsnis į kosmosą.
