D. Slavinskas.
Ne pirmą mėnesį krentančios pasaulio akcijų rinkos atspindi neigiamus investuotojų lūkesčius dėl ekonomikos būklės artimiausiu metu. Natūralu, kad rinkoje pilna baimių, įvairiausių interpretacijų. Kaip visada, yra į ką pabaksnoti pirštu, o argumentai atrodo logiški ir įtikinami. Tačiau ar iš tiesų pagrįstos šios baimės?
Mintis šiame straipsnyje pradėjau dėstyti prieš kelias savaites, kai situacija kapitalo rinkose buvo ypatinga. Įtampa euro zonoje dėl valstybių skolų likimo buvo viršūnėje, Japonija niekaip neatsigavo po ištikusios katastrofos, Australijos ekonomika įsmuko į recesiją, Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir JAV ekonomikas ištiko ciklinis sulėtėjimas, besivystančiose rinkose – didelė infliacija, kuri kėlė galvos skausmą centriniams bankams ir netiesiogiai stabdė ūkio augimą, žaliavų rinkos po didelio šuolio atsigavus ekonomikai ne tik prisidėjo prie pasaulio ekonomikos lėtėjimo, bet ir tapo investuotojus mažai dominančia turto klase trumpuoju laikotarpiu.
Fiksuoto pajamingumo instrumentai nėra ir, ko gero, ilgai nebus viliojantys dėl istoriškai žemų palūkanų normų, laukiant jų didinimo ciklo pradžios. Saugus prieglobstis nuo neramumų, tačiau neturintis fundamentalaus pagrindimo kaip investicija – auksas – brangsta jau vienuolikti metai, ir toliau tikėtis ilgalaikio jo brangimo, žvelgiant į istorinį aukso kainų grafiką, sunku.
Nenorėjau parašyti, kad viskas blogai. Norėjau pasakyti, kad sunkiai įsivaizduoju, kur laikyčiau pinigus, jei valdyčiau milijardus. Dideli pinigai negali būti „po pagalve“. Nėra kitų kelių, kaip pagrindinės turto klasės: nuosavybės ir skolos vertybiniai popieriai, žaliavos, nekilnojamasis turtas, taurieji metalai.
Savo nuomonę susidariau daugiausia skaitydamas įvairių tarptautinių bankų ir agentūrų statistinius tyrimus bei rekomendacijas, todėl stengsiuosi mintis pateikti kaip apibendrintą šių nuomonių visumą. Investiciniai bankai bei fondų valdymo įmonės apie teigiamas perspektyvas kalba šviesiau ir garsiau, o nepriklausomi ekspertai laikosi kiek santūresnės nuomonės. Bendra nuomonė išlieka švelniai pozityvi artimiausiam ketvirčiui ar pusmečiui, tačiau beveik visi perspėja dėl grėsmių dvejų ar trejų metų perspektyvoje.
Keli pagrindiniai klausimai, kurie slopina pasitikėjimą: ar euro zonos valstybių skolų grąžinimas bus nukeltas, ar kils sisteminė rizika, panaši į banko „Lehman Brothers“ bankrotą JAV? Ar bus suvaldyta infliacija besivystančiose pasaulio rinkose? Ar nurims neramumai Šiaurės Afrikos bei Vidurio Azijos šalyse? Ar Japonijos ekonomika pajudės iš recesijos? Koks scenarijus bus pasirinktas JAV skolos augimui stabdyti? Visi šie klausimai skirtinguose žemynuose sprendžiami vienu metu. Nematydami aiškesnių tendencijų ar prielaidų joms įvykti, investuotojai išlieka itin atsargūs ir mieliau renkasi „laukimo ir stebėjimo“ strategiją.
Euro zoną kamuoja rūpesčiai dėl skolų
Aštriausias euro zonos skolų klausimas sprendžiamas jau liepos pradžioje finansų ministrų susitikime. Graikijos parlamentui išreiškus pasitikėjimą ministro pirmininko George‘o Papandreou vyriausybe ir jos planais mažinti biudžeto išlaidas, didinti mokesčius bei privatizuoti valstybės turtą, Graikija turėtų gauti dar vieną 12 mlrd. eurų paskolą. Bet svarbu, kada ir kaip Graikijos nemokumo klausimas bus sprendžiamas iš esmės.
Vienas dažniausiai eskaluojamų ir realiausių šalies skolos restruktūrizavimo scenarijų – Tarptautinis valiutos fondas ir Europos centrinis bankas suteiks ilgalaikę apie 350 mlrd. eurų paskolą Graikijai, kuri padengtų ankstesnes skolas ir nuramintų spekuliacijas finansų rinkose dėl šalies bankroto. Faktiškai šalis jau yra bankrutavusi, o euro zonos pagrindinis uždavinys – surasti geriausią būdą, kaip tai pateikti ir kaip švelniau įvardyti žodį „bankrotas“, kad valstybės skolų problema nepersimestų į didesnes euro zonos nares – Ispaniją ar Italiją.
Tokiu būdu, siekiant išvengti sisteminės rizikos, Graikija taptų ilgalaikiu labdaros gavėju, kurį euro zona remtų ilgus metus. Tačiau būtų nuramintos rinkos, atsirastų pasitikėjimas skolintis pinigus istoriškai žemomis palūkanomis ir investuoti į verslą, nekilnojamąjį turtą ar kitus galimai aukštesnio pelningumo finansinius instrumentus.
Nepaisant artėjančių Dūmos ir prezidento rinkimų bei galbūt dėl jų prasidėjusio nemažo kapitalo išėjimo iš rinkos, kai kurie analitikai didesnį potencialą tarp besivystančių rinkų įžvelgia būtent Rusijoje.
Tolimesnis šio sprendimo tvarumas priklauso nuo to, kaip stipriai ir sveikai, be didelės infliacijos, įsibėgės pasaulio ekonomika ir kiek tai padės spręstis kitoms problemoms. Gali būti, kad „restruktūrizavimo“ momentas, kuris vertinamas kaip teigiamas postūmis investuoti į euro zoną, bus nukeltas iki kitų metų, kad per tą laiką sustiprėtų euro zonos finansinis sektorius.
Nors atskirų šalių ekonomikos būklė skirtinga, daugumos ekspertų nuomone, kol rinkos nepamatys aiškesnio vaizdo, kaip politiškai bus sprendžiamas euro zonos skolų klausimas, verta susilaikyti nuo investicijų šiame regione, nepaisant to, kad, lyginant su JAV rinka, akcijos čia vertinamos su 20 proc. nuolaida.
Neatsakyti klausimai Japonijoje ir Šiaurės Afrikoje
Plačiai spekuliuojama, kad praėjus pusmečiui po panašių sukrėtimų, atstatomieji darbai ir investicijos išjudina nukentėjusios šalies ekonomiką iš recesijos ir padidina patrauklumą investuoti tokioje šalyje. Tačiau Japonijos atvejis skirtingas. Visų pirma, dar nuo 1989 m. krizės Japonija (viešasis ir privatusis sektorius) turi apie 450 proc. nuo BVP skolą, o žemės drebėjimas ir cunamis sudavė itin didelį smūgį šalies infrastruktūrai, ypač energetikos ir logistikos srityse.
Kyla ne tik ekonominis, bet ir politinis klausimas: kaip finansuoti šalies atstatymą? Dar ne visos įmonės paskelbė planus 2011 metams, o iš paskelbusiųjų matyti gana lėtas pelnų augimas (gerokai skiriasi nuo ankstesnių augimo prognozių, apie 10 proc. per metus). Kol šioje rinkoje daugiau neatsakytų klausimų, į Japonijos įmonių akcijas taip pat siūloma neskubėti investuoti šiuo metu, tačiau analitikai tikisi, kad šalies ekonomikos atsigavimas visgi turi prasidėti dar šiais metais.
Neramumai, vykstantys Šiaurės Afrikos ir Vidurio Azijos šalyse, nesibaigė. Šios „naftos šalys“ nesukuria reikšmingos dalies pasaulio BVP, tačiau turi milžinišką įtaką naftos kainoms, o ši – infliacijai pasaulyje.
Natūrali, iš ekonomikos augimo kylanti infliacija kurį laiką investuotojų ir verslininkų būtų sutikta su džiaugsmu kaip augančios ekonomikos signalas, tačiau infliacijos augimas brangstant žaliavoms kelia papildomas ir labai sudėtingai sprendžiamas problemas ekonomistams, kai ekonomika juda stagfliacijos link. Šiuo klausimu spėlioti scenarijus beveik neįmanoma. Arba konfliktai nurims, arba peraugs į dar didesnius, dėl ko gali sutrikti naftos tiekimas į kitas šalis, staigiai išaugti naftos produktų kainos, kurios turėtų itin didelę neigiamą įtaką pasaulio ekonomikos augimui.
Besivystančiose rinkose švyti Rusija
Kylantis pragyvenimo lygis, o kartu ir atlyginimai mažina šalių konkurencingumą besivystančiose rinkose. Dėl žaliavų kainų augimo, kuriam šios šalys yra daug jautresnės nei išsivysčiusios, jos susidūrė su didele infliacija, kuriai suvaldyti buvo reikšmingai pakeltos palūkanų normos. Daugumos analitikų nuomone, infliacija besivystančiose rinkose jau pasiekė viršūnes ir turi pradėti mažėti, tačiau sąnaudų augimas spartesniu tempu nei pati ekonomika lėmė tai, kad besivystančių rinkų ekonomikos perėjo į lėtėjimo fazę. Vertinant pagal santykinius finansinius įmonių rodiklius, jos tapo mažiau patrauklios nei, tarkime, JAV rinka.
Nepaisant artėjančių Dūmos ir prezidento rinkimų bei galbūt dėl jų prasidėjusio nemažo kapitalo išėjimo iš rinkos, kai kurie analitikai didesnį potencialą tarp besivystančių rinkų įžvelgia būtent Rusijoje, kur vartojimas įgauna pagreitį, o įmonių vertinimai nėra aukšti.
Rytų Europos akcijos laikomos „pakabintos ant Europos problemų kabliuko“. Tuo tarpu Lotynų Amerikos šalyse dėl žaliavų kainų bumo įmonių rodikliai tapo gana aukšti, palyginti su kitomis besivystančiomis ar išsivysčiusiomis šalimis, todėl kai kurie analitikai netgi rekomenduoja mažinti šių šalių akcijų dalį portfeliuose.
Azijos šalys išlaikys ženklų augimą, visgi jis lėtės, o infliacinis spaudimas toliau neigiamai veiks įmonių pelnus. Sulėtėjimą galima vertinti ir iš teigiamos pusės, nes jis išsklaido ekonomikos perkaitimo baimes. Dėl Azijos rinkų analitikų nuomonės pasiskirsto maždaug po lygiai, neutraliai, o įmonių rodikliai atrodo gan patraukliai su vidutiniu 15 proc. įmonių pelnų augimo potencialu.
JAV potencialas
Vertinama kaip daugiausia potencialo turinti rinka. Paklausa iš augančių besivystančių rinkų bei išaugusios investicijos lėmė pelnų augimą apie 20 proc. (augo tiek pajamos, tiek pelno maržos). JAV aplenkia kitas rinkas peržiūrėdama pelnų prognozes į teigiamą pusę šiems ir 2012 m. Birželį baigiasi antras FED ekonomikos stimuliavimo etapas QE2, tačiau analitikai tikisi, kad palūkanų normos išliks nepakeistos iki metų pabaigos, o pinigų ištraukimas iš rinkos nebus staigus ir jau įvertintas rinkų dalyvių
Savaime suprantama, kad nuogąstavimų rinkoje dėl to padaugėja, įmonių pelnai ateityje gali augti nuosaikiau, o svyravimai – didesni. Cikliniai ekonomikos indikatoriai pasiekę viršūnes, gamintojų kainos auga greičiau nei vartotojų, o analitikų optimistiniai lūkesčiai dėl pelnų augimo (16 proc.) gali pasirodyti per dideli. Todėl tikėtinas trumpalaikis ekonomikos augimo sulėtėjimas gali sukelti trumpalaikę korekciją akcijų rinkoje, bet nekeičia bendro vaizdo ir tolimesnis ekonomikos augimo horizontas atrodo šviesesnis.
Analitikai tikisi JAV ekonomikos augimo šiais ir kitais metais – atitinkamai 2,9 ir 3,3 proc. Tarp patraukliausių sektorių minimi energetikos ir IT sektoriai. Energetikos sektorius tradiciškai demonstruoja stiprius augimus periodais, kai gamintojų kainų indeksas ISM/PMI pasiekia viršūnes, o esama naftos kaina dar neatsispindi įmonių prognozėse. IT sektoriuje pelnų prognozės toliau peržiūrimos į viršų, o verslo išlaidos IT įrangai toliau auga.
Apibendrinant pateiktus pamąstymus, nepaisant daugybės sunkumų, ištikusių atskiras pasaulio ekonomikas, artimiausią pusmetį dauguma analitikų tikisi teigiamų pokyčių ir nuoseklaus gerėjimo. Beveik visos anksčiau aprašytos problemos pribrendo sprendimams, kurie artimiausiam pusmečiui nurodys ekonomikos perspektyvos gaires.
Tikėtina, kad iki palūkanų normų kėlimo ciklo pradžios JAV stambusis kapitalas palaipsniui nukreips lėšas į akcijų rinkas, tačiau tai kartu ir reikš, kad esminės problemos, susijusios su ekonomikos išsivalymu ir valstybių skolomis yra nukeltos ateities laikotarpiams, dėl ko reikėtų nepamiršti atsargumo ir nepasiduoti ilgalaikiam godumui.
____________________
Darius Slavinskas yra „MP Bank“ filialo Baltijos šalyse Kapitalo rinkų departamento vadovas.
