Verslininkai piktinasi, kad itin griežti paveldosaugos reikalavimai Neringoje užkerta kelią investicijoms.
Investuotojų planai Nidos centre, apleistos žvejų gamybos bazės vietoje įrengti viešbutį gali ir likti tik planais dėl griežtų paveldosauginių reikalavimų.
Kaip rašo „Verslo žinios“, prieš kelerius metus apleistą bazę įsigijo Gintautas Bertašius, Lietuvos garbės konsulas Šveicarijos Tičino kantone ir investicijų pritraukimo bei valdymo bendrovės „Agus Group“ direktorius.
Bazės vietoje verslininkas ketino steigti 4 žvaigždučių viešbutį. Tačiau derinant planus G. Bertašių nustebino Kultūros paveldo departamento (KPD) reikalavimas bazėje atstatyti buvusią erdvę tarp žvejų uosto ir Naglių gatvės ir rekonstruoti žuvininkystės ūkio pastatą.
„Iš mūsų reikalauja rekonstruoti sovietinės statybos žuvininkystės ūkio pastatą, kurį pastatė 1948 m. čia įkurdintas žvejų kolūkis „Pagraničkik“, vėliau pervadintas „Pasieniečiu“. Nuo kada sovietinis „paveldas“ tampa didelės vertės kultūros objektu?“ – klausė G. Bertašius.
Irma Baltrušaitienė, Neringos verslo ir turizmo asociacijos prezidentė, taip pat teigė, kad investuoti Neringoje tapo itin sudėtinga. Esą paveldosaugininkų sprendimai atšaukiami atgaline tvarka, patvirtinti detalieji planai naikinami, todėl išgąsdinti ir žmonės, ir verslas.
KPD Paveldotvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Racevičienė teigė, jog G. Bertašius įsigydamas objektą tiesiog nepasidomėjo, ką toje teritorijoje galima daryti. Pasak specialistės, su tuo yra susidūrę ir daugiau Neringoje nekilnojamojo turto įsigijusių žmonių.
„Tai ypatinga vieta, įrašyta Pasaulio paveldo objektų sąraše, čia taikomi ypatingi reikalavimai, kurių laikytis reikalauja pasauliniai ekspertai. Ne mes juos sugalvojome“, – sakė A. Racevičienė. Pasak jos, KPD turi laikytis teisės aktų ir negali jais manipuliuoti pagal kiekvieno verslininko pageidavimą.
