Seimo nariai turi radikaliai skirtingas nuomones apie dujų vamzdžius.
Seime šiandien pradėtas svarstyti Gamtinių dujų įstatymo pakeitimo ir jo įgyvendinimo įstatymų projektai. Dar prieš pradedant svarstyti šį klausimą, kurio pagrindinis tikslas – įgyvendinti Europos Komisijos siūlymus atskirti dujų tiekėjus, skirstytojus ir infrastruktūros valdytojus – socialdemokratai pamėgino blokuoti projekto svarstymą.
Tačiau Seimas po svarstymo pritarė Gamtinių dujų įstatymo projektui: kaip niekada gausiai plenariniame posėdyje dalyvavę Seimo nariai 78 balsais parėmė įstatymo projektą, 23 – buvo prieš ir 13 susilaikė.
Socialdemokratų frakcija pasiūlė apskritai išbraukti iš darbotvarkės šių įstatymų projektų svarstymą, tačiau Seimas atmetė šį opozicijos pasiūlymą. Socialdemokratas Vytenis Andriukaitis suskubo kreiptis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl, jo teigimu, pažeistų procedūrų.
Etikos ir procedūrų komisija, kuriai vadovauja taip pat socialdemokratas Algimantas Salamakinas, nutarė, kad derėtų atidėti minėtų įstatymų projektų svarstymą. Vis dėlto po pietų į plenarinį posėdį susirinkęs Seimas atmetė ir šias Etikos ir procedūrų komisijos išvadas. V. Andriukaitis replikavo, kad bus kreiptasi į Konstitucinį teismą.
Socialdemokratų frakcijos vadovas Algirdas Butkevičius, pasisakydamas įstatymų projektų svarstymuose, teigė, kad jis nežino, geras ar blogas yra siūlymas atskirti dujotiekių valdytojus ir dujų tiekėjus. Tačiau A. Butkevičius akcentavo, kad Vyriausybė nepateikė atsakymų, kiek kainuos šis atskyrimas ir ar tai padės sumažinti dujų kainą.
Dainius Budrys, kalbėdamas Jungtinės (Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos) frakcijos vardu, paminėjo, kad frakcija patikėjo premjero Andriaus Kubiliaus pažadais, jog dėl ES 3-ojo energetikos paketo įgyvendinimo dujų kainos sumažės bent 15 proc., todėl ketino paremti įstatymų projektus.
Bene atviriausias diskusijų metu buvo Julius Veselka: jis prisipažino, kad pats „baliavojo“ su „Gazprom“ atstovais iki vidurnakčio, ir stebėjosi, kodėl Lietuvos energetikos ministras nesibičiuliauja su „Gazprom“ vadovais.
Konservatorius Jurgis Razma pabrėžė, kad dujų tiekėjų ir dujotiekių valdytojų atskyrimas, esant suskystintų dujų terminalui, galėtų sumažinti dujų kainas apie 30 procentų. Jo teigimu, tik toks kelias gali panaikinti „Gazprom“ monopolį ir kainų diktatą, todėl pakvietė ir opoziciją atsispirti „Gazprom“ spaudimui.
Tačiau socialdemokratai ir toliau atkakliai laikėsi nuomonės, kad geriau su „Gazpromu“ nesipykti. Birutė Vėsaitė niekaip negalėjo suprasti, kodėl Lietuva niekaip negali susitarti su Rusija, su dujų tiekėjais. „Kodėl negalima eiti derybų keliu su Rusija? – stebėjosi B. Vėsaitė. – Latviai ir estai sugeba susitarti, o Lietuva vis vien eina konfrontaciniu keliu“. Anot B. Vėsaitės, dujų kaina mažės neišvengiamai, tačiau ne dėl Vyriausybės siūlomo įstatymo, o dėl to, kad pasaulyje ir taip krenta dujų kainos. „Manote, kad čia vieni ežiukai sėdi? Mes irgi matome, kas vyksta pasaulio rinkose“, – bandė įtikinti kolegas B. Vėsaitė.
Panašiai ir Darbo frakcijos atstovai mėgino įtikinti, kad ardyti dabartinės sistemos neverta, tačiau sutiko duoti Vyriausybei šansą iš „Gazpromo“ išpešti mažesnes dujų kainas po to, kai bus priimtas svarstomas įstatymas.
„Energetika nemėgsta eksperimentų. Vertikalios, integruotos struktūros, kaip kad Lietuvoje, yra efektyvesnės mažose valstybėse, todėl nereikia visuomet sekti kitų ES šalių pavyzdžiais, – teigė Darbo partijos atstovas Kęstutis Daukšys, – Ministras prisiėmė atsakomybę, kad rudenį parveš žemesnes dujų ir, atitinkamai, šilumos kainas. Todėl reikia jam suteikti tokią galimybę. O rudenį žiūrėsime, ką jie padarys“. Anot K. Daukšio, jei dujų kainos nepavyks sumažinti, premjeras turėtų priimti politinį sprendimą dėl atsakomybės.
V. Andriukaitis, pateikęs įstatymo projekto pataisas, kurios iš esmės siūlytų alternatyvų 3-iojo paketo įgyvendimo variantą, pagal kurį dabartinis monopolininkas pats pasirinktų skaidymo būdą, aiškino, kad „Hanibalas už vartų, arba ruso baimė, mus nuveda galai žino kur. Dėkite ant stalo ekonominius paskaičiavimus. Bent hipotetinius skaičius. O ką mes turime? Tik ministro pažadą, kad tai jam leis lengviau derėtis dėl dujų kainų? Kam tos pasakos? Terminalas neišspręs visų problemų, teks dar statyti vieną terminalą ir Latvijoje. Energetinė nepriklausomybė – konservatorių propagandos naujadaras“.
Bene atviriausias diskusijų metu buvo Julius Veselka: jis prisipažino, kad pats „baliavojo“ su „Gazprom“ atstovais iki vidurnakčio, ir stebėjosi, kodėl Lietuvos energetikos ministras nesibičiuliauja su „Gazprom“ vadovais: „Kaip jūs galite susiderėti su „Gazprom“, jei vengiate su jais susitikti? Kuri ES valstybė yra paskelbusi „Gazprom“ karą, išskyrus Lietuvą?“
Naująjį Dujų ir jį lydintį įgyvendinimo įstatymus Seimas dar turės galutinai patvirtinti vėlesniuose Seimo posėdžiuose.
