B. Flickas „airBaltic“ situaciją stebi per saugų atstumą.
Svarbiausia tema Latvijos žiniasklaidoje šiomis dienomis – padėtis „airBaltic“ bendrovėje. Ažiotažas kilo jau anksčiau, kai ekonomikos ministras Artis Kamparas pareiškė, kad „airBaltic“ jau patyrė beveik šimtą milijonų litų nuostolių ir yra prie bankroto ribos.
Valstybei priklauso daugiau kaip 50 procentų „airBaltic“ akcijų. Likusią dalį valdo privatūs akcininkai, kurių sprendimams valstybė, net ir turėdama kontrolinį akcijų paketą, negali daryti įtakos.
Vyriausybės prašymu bendrovės finansinę padėtį šiuo metu tikrina audito kompanija. Antradienį vyksiančiame slaptame vyriausybės posėdyje planuojama pristatyti pirmines auditorių išvadas. Pasak susisiekimo ministro Uldžio Augulio, išvadų turinys – komercinė paslaptis, tad jis visuomenei nebus atskleista. Tiesa, interviu Latvijos nacionaliniam radijui ministras prasitarė, kad „airBaltic“ nemokumas kol kas negresia.
Anot ministro, metų pradžioje įmonė iš tiesų turėjo sukaupusi apie 90 mln. litų nuostolių, tačiau pavasarį, prasidėjus turizmo sezonui bei padaugėjus keleivių, nuostolių belikę 65 mln. litų.
Kaip pabrėžė U. Augulis, „airBaltic“ nuostoliai yra objektyvūs, jie atsirado ne dėl lėšų iššvaistymo – bendrovės finansines bėdas nulėmė praėjusi žiema, kai dėl sudėtingų oro sąlygų teko atšaukti nemažai skrydžzių, be to, įtakos turėjo ir nuolat brangstantys degalai. Panašių bėdų patyrė ir kitų šalių aviacijos bendrovės.
Susisiekimo ministras įsitikinęs, kad „airBaltic“ turėtų tęsti savo darbą, nes įmonė yra rimtas Latvijos ekonomikos ramstis – „airBaltic“ bei bendrovės padaliniuose įdarbinta per 3000 žmonių, jos dėka šalį kasmet aplanko šimtai tūkstančių užsienio turistų.
Liepos pradžioje planuojamas „airBaltic“ akcininkų susirinkimas – bus renkama nauja bendrovės taryba, taip pat žadama spręsti įmonės privačių akcininkų atlyginimų klausimą. Vyriausybės atstovų nuomone, jie yra pernelyg dideli.Kai kuriais duomenimis, „airBaltic“ vadovas Bertoltas Flickas dar visiškai neseniai per mėnesį gaudavo keletą šimtų tūkstančių litų.
Vyriausybė taip pat sieks pakeisti 2009 metais pasirašytą sutartį su privačiais „airBaltic“ akcininkais. Dabartinė sutartis, vyriausybės atstovų nuomone, valstybei nepalanki ir suteikia pernelyg daug teisių privatiems akcininkams.
Beje, vokietis B. Flickas jau keletą savaičių gyvena Berlyne. Manoma, kad jis galimai slapstosi nuo teisėsaugos pareigūnų. B. Flicko veikla domisi Kovos su korupcija biuras. Prieš kurį laiką ekonomikos ministras A. Kamparas „airBaltic“ vadovą kaltino privačių bei tarnybinių interesų konfliktu, asmeninio pelno siekimu.
Abejojama, ar B. Flickas ryšis liepos pradžioje atvykti į Rygoje vyksiantį „airBaltic“ akcininkų susirinkimą. Susisiekimo ministras neatmeta galimybės posėdį rengti Vokietijoje, kad jame dalyvautų ir „airBaltic“ vadovas.
U. Augulis yra prasitaręs ir apie galimą finansinę paramą „airBaltic“. Anksčiau kalbėta, kad ji galėtų siekti beveik pusę milijardo litų. Dabar ministras pabrėžia, kad, suteikus valstybės finansinę paramą, turėtų būti peržiūrėta ir „airBaltic“ akcininkų įtaka įmonei. Šis klausimas taip pat bus svarstomas uždarame vyriausybės posėdyje antradienį
Tuo metu Latvijos žiniasklaida diskusijas apie „airBaltic“ ateitį vadina valstybės bei bendrovės vadovo B. Flicko konfliktu. Pabrėžiama, kad vyriausybė kol kas nežino, kaip spręsti šį konfliktą. Spėliojama, ar bus ryžtasi reikalauti B. Flicko pasitraukimo iš pareigų.
Beje, dabartinė valstybės ir privačių „airBaltic“ akcininkų sutartis draudžia vyriausybei kelti klausimą dėl B. Flicko atleidimo.
„airBaltic“ likimu domisi ir žinomas Rusijos turtuolis Vladimiras Antonovas. Jis teigia gerai žinąs dėl „airBaltic“ kilusio ažiotažo priežastis – yra norinčių bendrovę pirkti, o triukšmas keliamas dirbtinai, kad sumažėtų jos kaina. Pats V. Antonovas teigia neketinantis pirkti „airBaltic“. Tačiau, jei atsirastų solidus pirkėjas, suteiktų jam paskolą.
