Tikslesnių prognozių apie būsimą grūdų derlių Lietuvoje laukiama liepą.
Gera kaina ir pelnas – tokius planus puoselėja ir būsimo grūdų derliaus augintojai, ir supirkėjai. Tačiau jų retorika skiriasi. Kainų kritimą prognozuojantys supirkėjai ūkininkams perša išankstines sutartis, o pastarieji bijo patekti į spąstus.
Oficialūs statistikos duomenys liudija, kad praėjusių metų derlius kone prilygsta auksui. Šių metų gegužę, palyginti su pernai tuo pačiu metu, sparčiausiai į viršų šoko augalininkystės produktų kainos: avižos pabrango 2,8 karto, rugiai – 2,1 karto, kviečiai – 99 proc., kvietrugiai – 97,5 proc., javų mišiniai – 87,2 proc.
Šių metų javų derlius dar bręsta laukuose. Tačiau grūdų supirkėjai jau įkalbinėja ūkininkus pasirašyti „itin pelningas“ išankstines sutartis. Būtent jos pernai nemažai daliai ūkininkų pakišo koją ir pridarė nuostolių.
Dėl gamtos sąlygų derlius buvo prastesnis nei laukta ir grūdų augintojai neįvykdė sutarčių perdirbėjams – negalėjo parduoti iš anksto sutarto produkcijos kiekio. Būta ir piktybinių ketinimų – kai kurie žemdirbių atsisakė vykdyti sutartis, mat jose buvo užfiksuotos kone perpus mažesnės kainos, nei tuo metu buvo rinkoje.
Romas Majauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas, tvirtino, kad didžioji dalis teismuose atsidūrusių ūkininkų ir supirkėjų ginčų baigėsi taikos sutartimis. Augintojai įsipareigojo trūkstamą grūdų kiekį parduoti iš šiųmečio derliaus arba sumokėti baudas.
„Daliai ūkininkų pasisekė, nes pratęstose sutartyse buvo nurodytos aukštesnės kainos nei pernai. Tačiau augintojai vis tiek prarado dalį uždarbį, kurį būtų gavę, jeigu būtų pardavę derlių rinkos kaina“, – sakė asociacijos vadovas.
Kiti teismų procesai dar nepasibaigę, tačiau veikiausiai žemdirbiams teks susitaikyti su pralaimėjimu.
Daugiau rizikos nei garantijų
Tačiau šiemet ūkininkai ir vėl sudarinėja išankstines grūdų supirkimo sutartis. Supirkėjai skelbia, kad jų sudaryta net daugiau nei pernai, tačiau R. Majauskas svarsto, jog statistiką kilsteli iš praėjusių metų perkelti įsipareigojimai.
„Agrokoncerno“ vadovas Ramūnas Karbauskis įrodinėja, kad išankstinės sutartys yra labai palankios, nes jomis ūkininkai gali apsidrausti nuo kainų kritimo prieš sezoną. Augintojai esą įspėjami nesudaryti sutarčių visam derliui, o tik daliai, kad kainoms pakilus ūkiai nepatirtų didelių nuostolių.
„Šie metai, manau, bus palankūs augintojams. Sudarius išankstines sutartis galima užsitikrinti pajamas, kurios galbūt kompensuos praėjusiais metais patirtus nuostolius“, – pliusus bėrė vienos didžiausių žemės ūkio įmonių grupės vadovas.
Vis dėlto jam teko pripažinti, kad tokie susitarimai yra nemaža rizika ir loterija, nes prognozuoti būsimo derliaus kainas – itin sudėtinga.
R. Karbauskis tikino, kad praėjusiais metais su sutarčių neįvykdžiusiais žemdirbiais „Agrokoncernas“ nesibylinėjo, o stengėsi susitarti dėl kompensacijų arba perkelti įsipareigojimus šiems metams. Ūkininkams nepardavus planuoto grūdų kiekio įmonė esą taip pat patyrė nuostolių, nes negalėjo įvykdyti sutarčių.
Jis neatmetė galimybės, kad šiemet gali pasikartoti pernykštis scenarijus, tačiau įsipareigojimų nebenorės vykdyti kai kurie supirkėjai, jeigu kainos rinkoje nukristų gerokai žemiau nei užfiksuota sutartyse.
Laimi turintys sandėlius
Vis dėlto Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas įsitikinęs, kad visi grūdų augintojai, pernai sudarę išankstines sutartis, pralošė.
„Supirkėjai kalba taip, lyg būtų ūkininkų gelbėtojai. Bet jie šneka į savo pusę ir žiūri naudos. Esu įsitikinęs, kad išankstinės sutartys naudingos tik supirkėjams“, – gana kategoriškai nukirto ūkininkas.
Jis pats sutarčių nesudarinėja ir derlių stengiasi parduoti tuomet, kai kainos pasiekia didžiausias aukštumas. Šiemet J. Talmantui už kviečius pavyko gauti kone maksimalią kainą. Tačiau jis pripažino, kad tokios kainos gali tikėtis tik sandėlius ir džiovyklas turintys ūkininkai.
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas R. Majauskas tvirtina, kad išankstines sutartis pasirašo žemdirbiai, neturintys kur laikyti būsimo derliaus ir jaučiantys apyvartinių lėšų stygių. Oficialios statistikos nėra, tačiau svarstoma, kad iš anksto dėl derliaus pardavimo gali susitarti apie 10-15 proc. grūdų augintojų.
Pasirašyti išankstines sutartis, matyt, vertėjo šių metų pradžioje, kai grūdų supirkimo kainos buvo gana aukštos, pavyzdžiui, kviečiai buvo parduodami per 900 litų už toną. Tačiau, kaip šyptelėjo R. Majauskas, ūkininkai tikėjosi, kad kainos dar augs. Nuo kovo jo ritasi žemyn ir dabar yra kone penktadaliu mažesnės.
„Kartais neaišku, iš ko rinkoje tos grūdų kainos susidaro – labai jau daug įtakos joms daro įvairūs spekuliantai ir gandai apie būsimą derlių“, – konstatavo asociacijos vadovas, kuris tikisi, kad šiemet grūdų kainos itin žemai nekris.
Kainos pasuko žemyn
Statistikos departamento duomenimis, šių metų gegužės mėn., palyginti su 2011 m. balandžio mėn., žemės ūkio produktų kainos sumažėjo 4,6 proc.
Iš augalininkystės produktų padidėjo miežių (7 proc.), javų mišinių (6,4 proc.), vaisių (2,3 proc.) supirkimo kainos. Atpigo daržovės – 19,5 proc., bulvės – 13,7, rugiai – 7,5, kvietrugiai – 5, avižos ir rapsų sėklos – po 3,9, kviečiai – 2,5 proc.
Iš gyvulių ir gyvulininkystės produktų pabrango paukščiai – 7,9, kiaulės – 5,2 proc. Kiaušinių supirkimo kainos sumažėjo 19,2 proc., avių ir ožkų – 9,4, natūralaus pieno – 4,2 proc., galvijų – 2 procentais.
