Pernai Graikijos pajamos iš turizmo smuko 8 proc., todėl šiemet šalis tikisi atsigriebti.
Artėjant Europos lyderių susitikimui, kuriame jie mėgins įtikinti Graikiją ir finansų rinkas turintys prasiskolinusios šalies gelbėjimo planą, George’o Papandreou ministrų kabinetas pritarė drakoniškam taupymo planui ir teikia jį šalies parlamentui. Dalis graikų viliasi, kad šiemet mažinant su turizmu susijusius mokesčius šalį iš nepavydėtinos padėties ištrauks dosnūs užsieniečiai.
Graikijos ministrų kabinetas ketvirtadienį pritarė įstatymo projektui, kuriame įtvirtinamos penkerių metų trukmės ir 78 mlrd. eurų vertės išlaidų karpymo, mokesčių didinimo plano, fiskalinių reformų ir privatizavimo plano detalės.
Įstatymo projektas šalies parlamentui bus pateiktas penktadienį, o iki mėnesio galo jam turės būti pritarta. Kitu atveju euro zonos finansų ministrai liepos 3 dienos susitikime neskirs graikams 12 mlrd. eurų dalies iš pernai numatyto 110 mlrd. eurų dydžio paramos paketo.
Tačiau net ir tuo atveju, jeigu Graikija gaus minėtus milijardus, jie suteiks G. Paprandreou Vyriausybei tik kelis mėnesius atokvėpio. Šaliai gali prireikti antro paramos paketo, kad pajėgtų vykdyti finansinius įsipareigojimus iki 2014 metų, kuomet ji tikisi sugrįžti į finansų rinkas ir skolintis ten.
Lyderių pasitarimas
Savo ruožtu ketvirtadienį ir penktadienį susitinkantys Europos lyderiai mėgins įtikinti Graikiją ir finansų rinkas, kad jie turi prasiskolinusios šalies gelbėjimo planą ir padės Atėnams susigrąžinti finansinį stabilumą.
Diplomatai teigia, kad Graikijos, kaip ir Portugalijos bei Airijos, klausimas formaliai neįtrauktas į dvi dienas truksiančio susitikimo darbotvarkę, tačiau neslepia, kad diskusijos apie šias šalis nebus išvengta.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel prieš susitikimą pabrėžė, kad joks sprendimas dėl Graikijos nebus priimtas, tačiau teigė numatanti, kad jį atidžiai stebės finansų rinkos ir lauks patvirtinimo, kad ES turimas planas tikrai suveiks.
O JAV federalinio rezervo pirmininkas Benas Bernanke pareiškė, kad ant kortos pastatyta daug daugiau nei Graikijos ateitis. „Jeigu nepavyktų išspręsti problemų, kiltų grėsmė Europos finansų sistemai, pasaulio finansų sistemai, Europos politinei vienybei“, – vardijo B. Bernanke.
Tokios pat nuomonės laikosi ir Europos centrinio banko vadovas Jeanas-Claude’as Trichet. Jis įspėjo, kad skolų infekcija gali nesunkiai persimesti į bankus ir sukelti tokį finansinį cunamį, kokį 2008 metais sukėlė JAV banko „Lehman Brothers“ griūtis.
Pavėluota pagalba?
Jiems pritariantys ekonomistai teigia, kad iš viso 256 mlrd. eurų parama, skirta Graikijai, Airijai ir Portugalijai, nepadarė nieko, išskyrus tai, kad atidėjo katastrofą.
„Graikija atrodo beviltiškai. Jeigu įmanoma, karantiną reikėtų skirti ne tik Graikijai, bet ir Airijai bei Portugalijai, priversti jas įgyvendinti numatytas priemones ir taip suteikti daugiau laiko Ispanijai, suteikti daugiau laiko bankams atstatyti kapitalą“, – sakė Andrew Balls, „Pacific Investment Management“ atstovas.
Londone įsikūręs Ekonomikos ir verslo tyrimų centras prognozuoja, kad tarp turtingesnių šiaurės ir skurdesnių pietų Europos valstybių atsiverianti praraja netruks išardyti euro zoną. „Euro zona subyrės. Ne šią savaitę, bet iki 2013-ųjų“, – pareiškė centro ekspertai ir pridūrė, kad būtent Graikija euro zoną paliks pirmoji.
Tuo metu į praeitį besigręžianti užsienio žiniasklaida svarsto, kad Graikijos ateitimi Europos lyderiai susirūpino gerokai per vėlai. „Bloomberg“ primena, kad į milžinišką biudžeto skylę G. Papandreou ir jo Vyriausybė pažvelgė dar 2009 metais. Tačiau tada pavojaus varpai Europoje skambėjo labai vangiai.
„Nepervertinkite problemos. Kitose pasaulio šalyse taip pat yra deficitų“, – prieš kelerius metus kalbėjo Vokietijos kanclerė A. Merkel, dabar prasiskolinusių šalių gelbėjime vaidinanti vieną pagrindinių vaidmenų.
Teigiama, kad būtent tokia pradinė reakcija išpranašavo Europos lyderių nesugebėjimą susitvarkyti su skolų krize, trunkančia jau 21 mėnesį. Faktas, kad Europa niekaip nesusitvarko su finansiniais sunkumais, pykdo pasaulio lyderius. Finansinio cunamio bijantis JAV prezidentas Barackas Obama nurodė A. Merkel, kad būtent jos pareiga yra išvengti įsipareigojimų nevykdymo. O Kinijos centrinis bankas įspėjo apie Europai kylančią didžiulę grėsmę.
Gundo turistus
Graikija itin priklausoma nuo turizmo – jis sukuria bent 15 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Pernai išgąsdinti nuolatinių streikų kai kurie turistai atsisakė kelionių į Graikiją ir šalies pajamos turizmo smuko 8 procentais.
Todėl šiemet Vyriausybė bando privilioti turistus mažindama ir net panaikindama mokesčius su turizmu susijusioms sritims. Savo ruožtu verslininkai karpo kainas, todėl analitikai tikisi, kad šalies pajamos iš turizmo išaugs ir bent šiek tiek padės šaliai išsikapanoti iš finansinių bėdų.
Tiems, kurie ryžtasi įtraukti recesijos širdimi vadinamus Atėnus į savo turistinį maršrutą, atlyginama nedidelėmis kainomis viešbučiuose, restoranuose, suvenyrų krautuvėlėse ir kitur. „Kainos nukritusios, jeigu kelionę užsisakysite iš anksto, galite rasti labai gerų variantų“, – teigė kelionių agentas Panayiotis Georgakarakosas.
Jis pažymėjo, kad viešbučiai yra itin suvaržyti ir neturi kito pasirinkimo, kaip tik mažinti kainas. „Pragyvenimo kaina čia išaugo. Viešbučių savininkams taip pat reikia gyventi. Todėl pas mus pigiau nei Romoje ar Londone“, – teigia P. Georgakarakos.
Daliai turistų sumenkusios kainos nėra pakankama priežastis vykti į Atėnus. Jie baiminasi ne tik streikų, kuriuose pastaruoju metu dažni smurto protrūkiai, bet ir išaugusio nusikalstamumo – atokesnėse miesto dalyse esantys viešbučiai neretai „mėgaujasi“ įvairaus plauko nusikaltėlių, narkotikų prekeivių ar prostitučių kaimynyste.
Tačiau tie, kurie ryžtasi atvykti į krizės purtomą šalį ir atverti jai savo pinigines, tikina besijaučiantys ganėtinai saugiai. „Vokietijos greitkelyje turbūt yra pavojingiau nei čia. Protestai neprasideda „iš oro“, – sakė kartu su vyru ir trimis vaikais iš Vokietijos atvykusi Dorothea Lueddeckens.
Kelionės brangsta
Kaip portalui IQ.lt sakė kelionių organizatoriaus „Novaturo“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Sigita Dabulė, lietuviai taip pat priklauso tiems turistams, kurie nesibaimina jokių protestų ir noriai vyksta atostogų į šią šalį. „Graikiją jie vertina kaip civilizuotą Europos valstybę, todėl nebijo, kad protestai galėtų virsti gaivališkomis revoliucijomis. Mūsų partneriai Graikijoje taip pat prognozuoja turistų srauto didėjimą“, – sakė S. Dabulė.
Šiuo metu, lyginant su pernai, norinčių ilsėtis Rodo saloje yra beveik dvigubai daugiau nei pernai. Į Kretą šiuo metu užsakyta 10 proc. daugiau kelionių lyginant su pernai tuo pačiu metu.
Į protestų židiniu vadinamus Atėnus „Novaturo“ poilsiautojai nevyksta. Mat iš populiariųjų salų kelionė į Graikijos sostinę – labai tolima.
Tiesa, nepaisant graikų kalbų, kad turistams kainos mažėja, o vietinių rūpestis jais itin išaugęs, S. Dabulė sakė, kad į salas vykstantys poilsiautojai išleidžia vidutiniškai 10-20 proc. daugiau nei pernai. „Į Graikiją, kaip ir į kitas šalis, keliones organizuoti šiemet brangiau dėl brangstančių degalų“, – paaiškino pašnekovė.
