Į Prancūzijos futbolo transliacijų rinką bando įeiti Kataro televizijos kanalas „Al Jazeera“; šalies politikai diskutuoja dėl dvigubos pilietybės atvykėliams; Prancūzijos žurnalistai skaičiuoja išlaidas karinėms operacijoms; sandoris dėl „Mistral“ pardavimo džiugina ir rusus, ir prancūzus. Šios naujienos – Prancūzijos spaudos apžvalgoje.
„Le Figaro“
„Al Jazeera“ braunasi į Prancūzijos futbolą
Kataro kanalas „Al Jazeera“ dalyvaus aukcione įsigyti teisę transliuoti Prancūzijos futbolo čempionato rungtynes 2012-2016 metais. Iš viso dėl šios teisės grumsis trys varžovai – jau minėta „Al Jazeera“, „Canal+“ ir „Orange“. Sprendimas turėtų paaiškėti šią savaitę, o jį priims Prancūzijos Profesionalaus futbolo sąjunga.
Pasak „Le Figaro“, Kataro televizijos pasiūlymas yra „revoliucinis“, nes Prancūzijos Profesionalaus futbolo sąjunga iki šiol sulaukdavo tik iš vietos transliuotojų pasiūlymų. Jau ištisus 27 metus Prancūzijos aukščiausios lygos futbolo čempionatą transliuoja „Canal+“. Tiesa, praeityje šiam kanalui transliacijos teises teko dukart dalintis su kitomis prancūziškomis kompanijomis. Šiandien situacija visai kita, nes „Canal+“ turi grumtis su „tarptautiniu milžinu“.
Dienraščio duomenimis, per 15 metų „Al Jazeera“ išaugo į žiniasklaidos kompaniją, kuriai nebereikia pavydėti nei BBC, nei CNN. Jos istorinį branduolį sudarė informacinis žinių kanalas tuo pačiu pavadinimu, o dabar kompanijai priklauso dokumentiniai, sporto, vaikų programų kanalai bei kanalas anglų kalba. „Al Jazeera“ tinkle dirba 3 tūkst. žmonių, iš kurių daugiau nei 400 – žurnalistai. Šie išsibarstę po 65 kompanijai priklausančius biurus visame pasaulyje. „Al Jazeera“ priklauso Kataro emyrui arba, kitaip tariant, Kataro valstybei, taigi žiniasklaidos milžinės neslegia jokie finansiniai suvaržymai, ir prireikus ji gali kreiptis į savo akcininką.
Kataro finansinė galia Prancūzijos Profesionalaus futbolo sąjungai – tarsi „mana iš dangaus“. Ji gali tikėtis išlaikyti Prancūzijos futbolo finansinį prestižą ir pretenduoti į 668 milijonus eurų, kuriuos dabar gauna už transliacijos vietos rinkoje teises. Profesionalaus futbolo sąjunga ypač bijo atsidurti akis į akį vien tik su „Canal+“, nes televizijos kanalas buvo įspėjęs apie planus mažinti savo išlaidas futbolui net 460 milijonų eurų.
Kataro emyratas ketina paversti pelno šaltiniu Prancūzijos futbolo rungtynes ne tik šalies, bet ir tarptautinėje rinkoje. Beje, vienai Kataro investicinei bendrovei taip pat priklauso prancūzų futbolo klubo „Paris Saint-Germain“ 70 proc. akcijų.
Kai kurių ekspertų nuomone, Kataras deda pastangas siekdamas siekdamas sustiprinti savo galią futbolo pasaulyje po to, kai pernai gruodį FIFA patikėjo šaliai 2022 metais surengti Pasaulio futbolo čempionatą.
„Libération“
Politinė dešinė taikosi į dvigubą pilietybę turinčius asmenis
Ar Prancūzija taps viena iš tų valstybių, kurios reikalauja, kad svetimtaučių tėvų vaikai, gimę šalies teritorijoje, pasirinktų tarp savo „varganos pirminės“ ir šiek tiek madingesnės prancūziškos pilietybių? Ar Prancūzija, ištikima žmogaus teisių gynėja, pasiryš priremti prie sienos dvigubą pilietybę turinčius asmenis, kad šie prancūziškosios trispalvės vardan atsisakytų kitos šalies paso?
Šiuos ir panašius klausimus šią savaitę svarsto dienraštis „La Libération“, kurio redakcijai pavyko gauti valdančiosios dešinės partijos radikalų parengtą pirminę ataskaitą dėl maksimalaus dvigubą pilietybę turinčių asmenų skaičiaus sumažinimo. Tokį planą, pasak dienraščio, galima sieti su artėjančiais 2012 m. rinkimais. Kitaip tariant, valdančioji dešinė rinkiminių gėrybių traukia ieškoti į Nacionalinio fronto – Prancūzijos radikaliųjų dešiniųjų pažiūrų partijos – daržą. Šios partijos kandidatė yra Marine Le Pen.
Kaip atskleidžia minėta ataskaita, dvigubą pilietybę turinčių asmenų medžioklė jau prasidėjo. Siūloma, kad asmenys, pretenduojantys į Prancūzijos pilietybę, turėtų oficialiai atsisakyti savo pradinės pilietybės. Prancūzijos teritorijoje gimusiems svetimtaučių vaikams taip pat reikės rinktis.
Ataskaitą informaciniais tikslais parengusią grupę sudarė parlamento žemesniųjų rūmų atstovai. Nors dar neaišku, ar ataskaita pasieks įstatymo projekto pakopą, joje atsispindintys principai toli gražu nėra netikėta ir staigi kieno nors politinė užgaida. Pasak „La Libération“, parlamentarų grupės sudarymo ištakų galimą ieškoti pernai Grenoblyje Nicolas Sarkozy pasakytoje kalboje, kurioje šalies vadovas, pavyzdžiui, pasisakė už Prancūzijos pilietybės atėmimą iš kitataučių asmenų, pasikėsinusių į policininką, karininką ar bet kokį kitą valstybės pareigūną. Šis bei keletas kitų griežtesnių principų šiais metais praturtino Prancūzijos teisinį peizažą imigracijos srityje.
Šiaip ar taip, panašu, kad kol kas valdančiosios dešinės atstovai veikia vieni. Politinė kairė nesirengia palaikyti pirminės ataskaitos ir baidosi „katastrofiško“ jos tono, pranašaujančio „globalizacijos konteksto sąlygomis prasmę praradusios prancūziškos pilietybės“ ar „neregėto daugiapilietybės atvejų augimo“ negandas.
Karinės operacijos vargina Prancūziją
Praėjus trims mėnesiams po kovų Libijoje pradžios, Prancūzijos žiniasklaida klausia, ar naudojamos priemonės padeda įgyvendinti norimus rezultatus. Nelauktas Muammaro Gaddafio pasipriešinimas prancūzų kariuomenei kelia didelį iššūkį. Mat prancūzų karinės pajėgos, dalyvaujančios tarptautinėse operacijose, negali būti traktuojamos kaip atskiri vienetai – ypač finansiniu atžvilgiu. Kitaip tariant, išorės kariniai veiksmai finansuojami iš to paties biudžeto, kuris, beje, šiais metais kone trečdaliu mažesnis, nei tikėtasi.
Prie operacijos Libijoje „Harmattan“, kurioje kasdien dalyvauja apie trisdešimt prancūzų lėktuvų, lėktuvnešis „Charles-de-Gaulle“ bei desantinis laivas „Tonnerre“, galima pridėti 4 tūkst. prancūzų kareivių dislokavimą Afganistane. Dienraštis prisimena ir Prancūzijos karinio personalo siuntimą į Dramblio Kaulo Krantą. Taigi nuo šių metų pradžios prancūzų pajėgų sąskaitoje jau yra net trys karinės operacijos.
Nors Libijos atveju Prancūzijos politikai iki šiol kalbėjo vienu balsu, šalies parlamente kitą mėnesį turėtų vykti diskusijos ir netgi balsavimas šiuo klausimu. Remiantis konstitucija, praėjus keturiems mėnesiams nuo vyriausybės sprendimo prisidėti prie karinių veiksmų, būtinas Prancūzijos parlamento sutikimas pratęsti veiksmus. „La Libératon“ net neabejoja, jog liepos mėnesį vyks karštos diskusijos dėl išlaidų Libijos operacijai – tuo labiau, kad prancūzų lėktuvų atakos iki šiol neprivertė kapituliuoti šalies režimo, o kariniai skrydžiai vyriausybei atsieina apie vieną milijoną eurų per dieną.
„Le Monde“
„Mistral“ technologijas Paryžius Maskvai perduos „protingai“
Rusijos premjero Vladimiro Putino vizitas Paryžiuje vykstančiame Aeronautikos salone leido rusams dar kartą pasidžiaugti naujuoju „Mistral“ klasės desantinių laivų pirkiniu, rašo „Le Monde“. Savąjį „Mistral“ prancūzai šiuo metu yra išsiuntę prie Libijos krantų.
Paryžius, birželio viduryje pasirašęs sandorį su Maskva dėl keturių minėtų laivų pardavimo, sukūrė istorinį precedentą. Prancūzija yra pirmoji NATO valstybė narė, pardavusi karinės įrangos Rusijai. Tai įvyko praėjus trejiems metams po karo Gruzijoje.
Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy nepabijojo sudaryti šio sandorio net nuolat girdėdamas kritiką iš sąjungininkų Rytų Europoje ir JAV. Paryžiui tai buvo ne tik diplomatinis žingsnis. Laivų pardavimo sutartis garantuos tūkstantį darbo vietų ištisus ketverius metus Saint-Nazaire veikiančiai STX kompanijai, kurios akcininkė yra ir Prancūzijos valstybė.
Rusų Karinės įrangos eksporto agentūros direktorius Anatolijus Isaikinas šią savaitę oficialiai džiaugėsi, kad Prancūzija įsipareigojo perduoti ir „visą technologiją“. Vis dėlto Paryžiaus atstovai teigia, kad sandoryje numatyta „protingai“ perduoti technologinę įrangą, tai yra – navigacijos priemones ir jokių ginklų sistemų.
