Muo 2013 metų į antros pakopos pensijų fondus 2 proc. turėtų būti pervedami iš „Sodros“, 1 proc. – nuo pensiją kaupiančio asmens atlyginimo, dar 1 proc. pridėtų valstybė nuo vidutinio darbo užmokesčio.
Ministrų kabinetas sutarė dėl pensijų kaupimo tvarkos privačiuose fonduose ir teikia savo siūlymus Seimui. Iš esmės sutarta ir dėl būsimos privačių antros pakopos pensijų finansavimo schemos, tačiau galutinai dėl jos žadama apsispręsti ateinantį pirmadienį.
Vyriausybė nusprendė, kad antros pakopos pensija turėtų susidaryti iš trijų dalių – viena jos dalis būtų pervedama iš „Sodros“, antrą dalį savanoriškai galėtų pridėti pats asmuo, tokiu atveju trečia dalis būtų skiriama iš valstybės biudžeto.
Liberalų sąjūdžio vadovas, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis portalui IQ.lt sakė, kad nuo 2013 metų į antros pakopos pensijų fondus 2 proc. turėtų būti pervedami iš „Sodros“, 1 proc. – nuo pensiją kaupiančio asmens atlyginimo, dar 1 proc. pridėtų valstybė nuo vidutinio darbo užmokesčio. Nuo 2016 metų visi šie dydžiai siektų po 2 proc. Nuo 2020 metų „Sodros“ dalis išaugtų iki 3,5 proc., o kitos dvi liktų po 2 proc.
„Nauda yra tokia, kad dabartiniai 30-mečiai, 40-mečiai, kurie yra aktyvūs darbo rinkos dalyviai, turi labai aiškiai žinoti savo ilgalaikę perspektyvą: kaip jiems planuoti savo ateitį ir kaip jiems pasiruošti pensijai. Kuo žmogus aktyviau dalyvaus antroje pakopoje, tuo labiau, pagal visus specialistų paskaičiavimus, didės galimybė gauti didesnę pensiją“, – sakė E. Masiulis.
Vis dėlto, jo teigimu, galutinį sutarimą nuspręsta atidėti iki kito pirmadienio. „Pagrindinė priežastis yra ta, kad pirmadienį pasitarime pas premjerą buvome radę kompromisą, kokiu grafiku ir kokio dydžio turėtų būti įmokos į antrą pakopą. Tačiau šiandien pateiktame projekte tas sutartas siūlymas nebuvo atspindėtas“, – dėstė ministras.
Naikins apribojimus
Vyriausybė taip pat siūlo atsisakyti apribojimo keisti pensijų kaupimo bendrovę asmenims, kuriems nuo pirmosios pensijų kaupimo sutarties sudarymo praėjo mažiau negu trys mėnesiai. Ją būtų galima keisti, jei asmens vardu būtų pervesta bent viena kaupimo įmoka. Taip pat numatoma mažinti atsiskaitymus nuo turto ir laipsniškai atsisakyti atskaitymo nuo įmokos.
Be to, anot išplatinto pranešimo, numatoma, kad konservatyvaus investavimo fonduose maksimalūs atskaitymai nuo turto iki 2016 metų sudarytų 0,7 proc., 2016 metais – 0,6 proc., 2017-aisiais – ne daugiau kaip 0,5 proc.
Nekonservatyvaus investavimo pensijų fonduose maksimalūs atskaitymai nuo turto iki 2016 metų sudarytų 1 proc., 2016 metais – 0,9 proc., nuo 2017-ųjų – ne daugiau kaip 0,8 proc. Maksimalūs atskaitymai nuo įmokos visuose fonduose 2012 metais būtų 2 proc., vėliau laipsniškai mažinami po pusę procentinio punkto kasmet, kol iš viso nebeliks.
