Lietuviai teikia prioritetą brangesniam būstui.
Šalies gyventojai linkę rinktis brangesnį būstą ir dėl to turi gerokai keisti savo įpročius. Banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa atskleidė, kad 3 iš 4 šalies gyventojų, paėmusių paskolą būstui, pinigų gali skirti tik būtiniausiomis prekėmis.
Paklausta, ar tokie rezultatai reiškia, kad žmonės linkę rinktis per brangų būstą, „Swedbank“ Finansavimo departamento direktorė Jūratė Gumuliauskienė teigė, kad tokių tendencijų įžvelgti galima. „Greičiausiai čia yra kaip ir su automobiliu – kai pabandai geresnį, nebenori sėsti į prastesnį“, – svarstė ji.
Nemaža dalis žmonių, turinčių būsto paskolą, taip pat renkasi pigesnius produktus (63 proc.), rečiau keliauja (52 proc.), atsisako brangesnių drabužių (48 proc.).
Nors tai, kokio dydžio finansinius įsipareigojimus prisiimti, kiekvienas žmogus sprendžia asmeniškai, J. Gumuliauskienė linkusi manyti, kad dalis žmonių prisiima per didelius įsipareigojimus, dėl to vėliau jiems tenka atsisakyti daugelio iki tol įprastų dalykų. Anot jos, rinkdamiesi pigesnį būstą ir pasiimdami mažesnius įsipareigojimus, žmonės gali išsaugoti didesnį finansinį lankstumą ir būti geriau pasiruošę galimoms finansinėms rizikoms ateityje.
Banko duomenimis, vidutinė būsto paskolos suma šalyje šiuo metu siekia 150 tūkst. litų. Tiesa, ji yra didesnė Vilniuje ir mažesnė kituose šalies miestuose. Šiuo metu dažniau skolinasi žmonės, kurie turi aukštąjį išsilavinimą ir dirba stabiliai dirbančiose bendrovėse arba yra savo verslo savininkai.
Šiuo metu „Swedbank“ specialistai teigia pastebintys, kad nekilnojamojo turto sandorių trijuose didžiausiuose šalies miestuose daugėja, bankai suteikia daugiau naujų paskolų būstui įsigyti, jų siūloma paskolos marža pastebimai mažėja, o nekilnojamojo turto kainos šiek tiek viršija kainų vidurkį, buvusį prieš 2005 metų nekilnojamojo turto rinkos šuolį.
