Valstybė neskuba dalies įmonių atiduoti į privačias rankas.
Prieš metus Vyriausybė žadėjo ne tik priversti efektyviau dirbti valstybės įmones, bet ir kai kurias jų privatizuoti. Tačiau parduodamo turto sąrašas itin nepailgėjo.
Pernai liepą ministrų kabinetas ir premjeras Andrius Kubilius turėjo teisintis prezidentei Daliai Grybauskaitei ir visuomenei dėl prastos valstybės valdomų įmonių veiklos ir neefektyvaus jų valdymo.
Kai paaiškėjo, kad maždaug 300 valstybinių įmonių valdo turto už daugiau nei 17,3 mlrd. litų, tačiau per metus iš jų į biudžetą įplaukia vos 30 mln. litų dividendų, pradėta kalbėti ne tik apie būtinybę pertvarkyti valstybės įmonių valdymą, bet ir apie dalies jų privatizavimą.
Tąkart A. Kubilius pabrėžė, kad kol kas nėra planuojama privatizuoti dideles valstybės bendroves – valdančias elektros energijos gamybą ir paskirstymą, geležinkelius, paštą, uostą, oro uostus ir kt. Tačiau žadėta toliau tęsti smulkių objektų privatizavimą.
„Objektų valstybė turi visokių ir įvairių – veislynai, žirgynai, vaistinės ir panašūs. Išvalyti nuo jų valstybės turtą iš tikrųjų yra mūsų tikslas. Turi likti tik tai, kas verta likti valstybės įmonėmis“, – prieš metus ryžtingai kalbėjo ministras pirmininkas.
Pretendentų būta nemažai
Vyriausybė ir dabar skelbia numatanti tęsti smulkių objektų privatizavimą, nors per metus atrasta ne tiek daug įmonių, kurias ketinama parduoti.
Šių metų kovą buvo svarstoma galimybė privatizuoti Vilniaus parodų rūmus „Litexpo“. Privatizavimo objektų sąrašą norėta papildyti ir Susisiekimo ministerijos valdomomis įmonėmis „Geležinkelio apsaugos želdiniai“, „Problematika“, „Geležinkelių projektavimas“.
Tarp kitų galimų privatizavimo objektų minėta Sveikatos ministerijos kuruojamos įmonės „Sveikata“, sostinės senamiestyje įsikūrusi Universiteto vaistinė, kurios pertvarkymą į uždarąją akcinę bendrovę žadėta paskubinti.
Iš Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pavaldžių įmonių buvo žvalgomasi į „Jonavos grūdus“, Sartų, Nemuno, Vilniaus žirgynus, „Šeduvos avininkystę“ ir „Šiaulių regiono veislininkystę“.
Pelningų įmonių nėra ko parduoti
Tačiau aiškėja, kad į privatizavimo objektų sąrašą pateko tik 76 proc. „Geotermos“ akcijų ir Vyriausybės svečių namai prestižiniame Vilniaus Žvėryno rajone, o tarp realiausių parduoti pretendentų tebeminima Universiteto vaistinė ir „Sveikata“.
Susisiekimo ministerija artimiausiu metu neketina privatizuoti nė vienos iš trijų minėtų įmonių, nors šis klausimas buvo svarstomas. Žemės ūkio ministerija taip pat nepritarė planams parduoti minėtų penkių įmonių akcijas.
Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius portalui IQ.lt tvirtino, kad „Jonavos grūdai“ yra strateginė įmonė, kurios sandėliuose laikomas valstybės grūdų rezervas. Be to, įmonė dirba pelningai ir per metus į valstybės biudžetą sumoka apie 1 mln. litų dividendų.
Dviejų veislininkystės įmonių nenorima parduoti, nes jos rūpinasi lietuviškų veislių genofondo išsaugojimu.
„Kaimyninių šalių praktika liudija, kad privatizavus tokias įmones gerokai padidėja spermos kaina. Taigi laisva rinka ne visada sureguliuoja kainas“, – įsitikinęs žemės ūkio ministras.
Lietuviškų žirgų veislių išsaugojimu esą rūpinasi ir trys žirgynai. Atsisakiusi minčių parduoti jų akcijas ŽŪM planuoja sujungti žirgynus į vieną bendrovę ir taip per metus sutaupyti 600 tūkst. litų administracinių išlaidų.
„Kadangi įmonės atlieka svarbias funkcijas ir dirba pelningai, nematome reikalo jas parduoti. Manau, kad valstybė turi daugiau neefektyviai dirbančių bendrovių, kurias būtų galima privatizuoti“, – sakė K. Starkevičius.
Kadangi pelningų įmonių valstybė parduoti neketina, nėra ko stebėtis, kad šiuo metu privatizavimo objektų sąraše tebėra apie 1,5 tūkst. smulkių bendrovių (didžioji dalis – nevykdančių veiklos) ir nekilnojamojo turto objektų, kurių, kaip yra pripažinęs premjeras A. Kubilius, nepavyksta parduoti dėl jų smulkumo ir nepatrauklumo.
