Politologas A. Kulakauskas teigia, kad skųstis savo padėtimi būna linkusios tos tautinės mažumos, kurios anksčiau savo gyvenamojoje vietoje buvo daugumos.
Europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis kartu su dar 26 kolegomis viešu laišku kreipėsi į Europos Sąjungos (ES) vadovus ir prašo paspausti Lietuvą, kad ši liautųsi diskriminuoti lenkų tautinę mažumą. Kalbėdamas su IQ.lt V. Tomaševskis pripažino, kad mūsų šalyje gyvenančios lenkų tautinės mažumos skundai nėra išskirtiniai – nepasitenkinimą dažnai reiškia ir kitose šalyse gyvenančios tautinės mažumos. O politologas Antanas Kulakauskas priminė, kad labiausiai skųstis linkusios tos tautinės mažumos, kurios anksčiau nebuvo mažumos.
Europos Tarybos pirmininkui Hermanui van Rompuy, Europos Komisijos vadovui Jose Manueliui Barroso ir ES pirmininkaujančios Vengrijos premjerui Viktorui Orbanui adresuotame laiške europarlamentarai skaičiuoja, kad kai kuriuose Lietuvos rajonuose vietinės kilmės lenkų mažuma sudaro daugumą gyventojų ir gyvena čia jau 700 metų. Tačiau nuo Lietuvos įstojimo į ES 2004 metais lenkų mažumos situacija mūsų šalyje esą drastiškai pablogėjo.
Europarlamentarai piktinasi, kad ES teisės aktų perkėlimas į Lietuvos teisinę sistemą turėtų gerinti šalyje gyvenančių tautinių mažumų padėtį, tačiau realybė esą rodo priešingai. Laiško autoriai pateikia ilgą sąrašą Lietuvos valdžios sprendimų, neva prastinančių lenkų tautinės mažumos padėtį.
Į sąrašą europarlamentarai įtraukė ir naująją Švietimo įstatymo redakciją, ir lenkų kalbos naudojimo valstybinėse įstaigose apribojimus, ir dvikalbių užrašų draudimas. Laiške taip pat tvirtinama, kad valdžios veiksmai lenkų atžvilgiu tiesiogiai prisideda prie šalyje augančio nacionalizmo.
„Laiške išdėstyti visi motyvai ir pageidavimai. Visų pirma reikia nebloginti tautinių mažumų situacijos“, – sakė V. Tomaševskis. Jis tikino, kad prasta padėtimi skundžiasi ne tik Lietuvoje gyvenanti lenkų tautinė mažuma. Bėdų esą turi ir kitose šalyse – Vengrijoje, Slovakijoje, Ispanijoje – gyvenančios mažumos.
„Kai kurios šalys turi problemų arba, kitaip kalbant, nenori laikytis savo įsipareigojimų. Europarlamentaro pareiga yra daryti įtaką, kad diskriminaciniai žingsniai būtų atšaukti“, – dėstė V. Tomaševskis.
Politologas: visų lenkų niekas neapklausė
Tačiau politologas Antanas Kulakauskas pažymėjo, kad ne visos tautinės mažumos yra vienodos ir ne visos jos skundžiasi dėl neva prastos savo padėties. Lietuvoje esą daugiausia skundžiasi tos tautinės mažumos, kurios kažkada nebuvo mažumos.
„Kitaip sakant, turiu omeny, kad jos nebūtinai statistiškai daugumą turėjo, bet tiesiog turėjo daugumų statusą, poziciją. Tarpukariu Vilniaus krašte lenkai buvo dauguma, o lietuviai – mažuma“, – dėstė A. Kulakauskas.
Jo teigimu, panaši situacija susidariusi ir Slovakijoje bei Vengrijoje. Slovakijoje gyvenantys vengrai ne visada patenkinti savo padėtimi esą todėl, kad Slovakija kažkada priklausė Vengrijai, o Rumunijoje gyvenantys vengrai ne visuomet jaučiasi laimingi todėl, kad Transilvanija kažkada priklausė Vengrijai „Tokios mažumos jaučiasi susijusios su kaimyninėmis tautomis, jų teritorija, kuri kažkada teisėtai ar neteisėtai priklausė kitai valstybei, kurioje jie buvo dauguma“, – aiškino A. Kulakauskas.
Sugrįžęs prie Lietuvoje gyvenančių lenkų temos, politologas pažymėjo, kad visų čia gyvenančių lenkų niekas nebandė apklausti. „Mano studentė rašė magistrinį darbą ir apklausė kelis šimtus eilinių lenkų internetu. Tiesą sakant, didžiausia jų dalis yra patenkinti savo padėtimi. O skundžiasi dažniausiai politikai, siekdami tam tikrų tikslų“, – patikino A. Kulakauskas.
Pašnekovas įsitikinęs, kad V. Tomaševskis ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija savo politiką stato ant konfrontacijos su lietuvių tautine dauguma arba valstybės vykdoma politika, kuri, visiems aišku, esą nėra diskriminacinė.
