Per penkis šių metų mėnesius „airBaltic“ patyrė 18 mln. latų (maždaug 87,6 mln. litų) nuostolių.
Apie milijonines „airBaltic“ skolas ir galimą bankrotą iš Latvijos atsklidusios žinios suneramino ir mūsų šalies Susisiekimo ministeriją. Tačiau Vilniaus oro uostas ir Civilinės aviacijos administracija (CAA) teigia bendrovės bankroto kol kas neužuodžiantys – „airBaltic“ mūsų šalyje kol kas veikia sklandžiai.
Pasklidus informacijai apie „airBaltic“ neva gresiantį bankrotą mūsų šalies Susisiekimo ministerija kreipėsi į kolegas Latvijoje prašydama pateikti informacijos apie bendrovės ateities perspektyvas. Ministerija taip pat paprašė CAA pateikti turimą informaciją apie Latvijos skrydžių bendrovę.
CAA direktorius Kęstutis Auryla IQ.lt sakė, kad specialistai dar ruošia atsakymą ministerijai, tačiau patikino, kad „airBaltic“ Lietuvoje kol kas veikia tvarkingai. Jam antrino ir Vilniaus oro uosto komunikacijos vadovės pareigas laikinai einanti Sandra Šiaulienė, patikinusi, kad oro uosto ir „airBaltic“ bendradarbiavimas kol kas vyksta sklandžiai.
„Mes stebime kaip jie dirba. Jie vykdo reguliarius skrydžius. Jokių ypatingų pretenzijų neturime, nuokrypių nesame pastebėję“, – sakė K. Auryla. Pagal jo turimus duomenis, „airBaltic“ įsiskolinimų Lietuvos oro uostams neturi.
Tačiau CAA vadovas pažymėjo, kad finansinių problemų turinčios bendrovės dažnai bando jas slėpti, norėdamos išsisukti iš keblios situacijos ir pratęsti veiklą. Paklaustas, kokie požymiai pirmiausia paliudija apie gresiantį bankrotą, jis sakė: „Požymiai atsiranda kai įmonė pradeda vėluoti mokėti atlyginimus, pradeda kilti kreditoriai, kai būna peržengta pakantumo riba, ima mažėti skrydžių skaičius. O apie „airBaltic“ niekas Lietuvoje to pasakyti negali“.
Pastaruoju metu „airBaltic“, regis, skelbdavo tik apie skraidintų keleivių skaičiaus augimą ir keleiviams siūlomas naujus skrydžių kryptis. Tačiau keturių nuo kovo 27 dienos žadėtų krypčių iš Vilniaus bendrovė atsisakė šiai dienai dar neatėjus. Savo sprendimą iš Vilniaus nebeskraidyti į Dubliną, Londoną, Romą ir Paryžių ji aiškino naujų rinkos dalyvių – „Ryanair“ ir „Wizzair“ – sukurta pertekline skrydžių pasiūla.
„Taip jau sutapo, kad tiek „Ryanair“, tiek „Wizzair“ paskelbė iš Vilniaus pradėsiančios vykdyti naujus reisus, sutampančius su „airBaltic“ siūlomomis kryptimis. Pasaulis yra pakankamai platus, todėl mes nusprendėme verčiau pasitraukti iš šio sambūrio, kad išvengtume skraidymo sparnas į sparną. Toliau ieškosime laisvų rinkos nišų“, – tuo metu aiškino „airBaltic“ viceprezidentas ir atstovybės Lietuvoje generalinis direktorius Tadas Vizgirda.
Apie tai, kad „airBaltic“ per pirmus penkis šių metų mėnesius patyrė 18 mln. latų (87,6 mln. litų) nuostolių pranešė Latvijos ekonomikos ministras Artis Kamparas. O žiniasklaida paskelbė, kad, norėdama išgelbėti „airBaltic“, Latvijos valdžia turėtų kuo greičiau skirti bent 90 mln. latų (438 mln. litų), o po to – dar 450 mln. latų (2,191 mlrd. litų) ilgalaikės finansinės pagalbos forma arba parduoti turimas akcijas.
Tačiau bendrovės prezidentas ir vienas iš akcininkų Bertoltas Flickas teigia esantis pasiruošęs jas nupirkti. Susidomėjimą „airBaltic“ akcijomis išreiškė ir kinų oro bendrovė „Hainan Airlines“.
