Lietuvoje vėl drąsiau steigiamos naujos įmonės, bet kiek jų imsis realios veiklos, paaiškės vėliau.
Dažnas verslininkas pripažins, kad įsteigti įmonę Lietuvoje – gana paprasta. Tikrieji kryžiaus keliai prasideda, norint pastatyti verslą ant kojų ir įvykdyti kontroliuojančių institucijų reikalavimus.
Per pirmą šių metų ketvirtį Lietuvoje buvo įsteigta rekordiškai daug naujų įmonių – 2604. Komentuodamas šią statistiką ūkio ministras Rimantas Žylius triumfuoja – tai maždaug tiek pats įmonių, kaip ir tuo pačiu metu geriausiais Lietuvos ekonomikai 2007-aisiais.
Dalį šio nuopelno prisiima ir valstybės institucijos, kurios pasibaigus krizei ėmė rengti susitikimus ir įkalbinėti žmones imtis verslo.
Per tris mėnesius 10-tyje Lietuvos miestų vyko „Verslios Lietuvos“ renginiai, kuriuose beveik 6 tūkst. žmonių, dauguma – jaunimas, susidomėjo galimybe imtis savo verslo. Kad kalbos nebuvo paleistos vėjais esą liudija 707 išdalyti nemokami verslo paslaugų čekiai, už kuriuos naujų bendrovių savininkai gaus konsultacijų, bus mokomi, galės naudotis virtualaus biuro paslaugomis. Iš tokių renginių dalyvių 60 jau įsteigė savo įmones.
„Vargo vakarienė“
Kaunietė Giedrė praėjusiais metais taip pat viename verslumą skatinančiame seminare išgirdo apie galimybę naujoms nedidelėms įmonėms gauti paskolą iš Verslo skatinimo fondo. Pateikta informacija apie „lengvai ir paprastai“ gaunamą kreditą, kurio dalį palūkanų kompensuos valstybė, Giedrę paskatino ryžtis imtis savo verslo.
Pašnekovė pripažįsta, kad įkurti įmonę ypatingų kliūčių nekilo, nors pagalbos moteris pirmiausia sulaukė ne iš valstybės institucijų, o iš įmones vienijančios asociacijos.
„Lengvai ir paprastai“ gaunamas kreditas ėmė tolti, kai paaiškėjo, kad Giedrė ketina verslo imtis viešojo maitinimo srityje.
„Vargo vakarienė“, – atsidūsta pašnekovė, prisiminusi, kokius kryžiaus kelius teko nueiti, kol spalį užregistruota įmonė tik daugiau kaip po pusmečio pradėjo realiai dirbti.
Girdint abejones ir priekabes iš valstybinių institucijų pusės, Giedrei ne kartą buvo kilusi mintis viską mesti ir vėl tapti samdoma darbuotoja. Iš Verslo skatinimo fondo jos bendrovei vargais negalais buvo skirta tik pusė sumos, kurios ji prašė. Prašė ne duoti, o paskolinti.
„Antrą kartą viso to nedaryčiau“, – prisipažino įmonės savininkė.
Bene labiausiai verslo naujokę trikdo kontroliuojančių institucijų reikalavimai, kai kurių jų – visiškai absurdiški. Moteris sako negalinti suprasti, reikalavimo patikrinti vandenį. „Suprantu, kad vandens kokybė viešojo maitinimo įmonei svarbu. Bet ar verslininkas turi atsakyti už vandens, kurį tiekia savivaldybės įmonė, kokybę? Ir kodėl atsakomybė už prastą vandenį tenka už jį mokančiai įmonei, o ne tiekėjui?“ – stebėjosi kaunietė.
Be to, kelis litrus vandens ištirti verslininkams reikia nuvežti patiems – ir niekas nesuka galvos, ar šis vanduo iš tiesų paimtas iš būsimos kavinės, ar iš namų.
Ne baus, o patars?
Viešosios įstaigos „Versli Lietuva“ generalinis direktorius Paulius Lukauskas vis tiek įsitikinęs, kad verslo pradžią gaubia pernelyg daug baimių: „Reikia pripažinti, kad visuomenėje yra sukurtų baimių, kad Lietuvoje pradėti verslą yra labai sunku, kad tik jį pradėjus užpuls piktosios kontroliuojančios institucijos“.
Ar tai iš tiesų yra nepagrįsta baimė, kiekvienas naujos įmonės vadovas galės įsitikinti pats. O kol kas valdžia atsisako planų trumpinti kontroliuojančių institucijų sąrašą.
Vyriausybė patvirtino instrukcijas, kaip verslą kontroliuojančios institucijos turėtų tapti verslo konsultantėmis, o ne baudėjomis.
„Mažinti kontroliuojančių institucijų skaičių nėra tarp svarbiausių darbų. Šių institucijų darbuotojų požiūris turi keistis. Jie turi siekti ne nubausti įmones, o padaryti taip, kad verslas laikytųsi teisės aktų ir įstatymų reikalavimų“, – dėstė ūkio ministras ir pripažino, kad pakeisti inspektorių supratimą ir elgesį reikės laiko.
Visiems kontrolieriams pavyzdžiu rodomo Valstybinė mokesčių inspekcija, kuri, anot R.Žyliaus, iš baudžiančiosios institucijos tapo patariančiąja.
„Rezultatas, kai pagrindinės kontroliuojančios institucijos taps patariančiosiomis, bus verslui labiau priimtinas, nes vienos ar kitos inspekcijos panaikinimas“, – įsitikinęs ūkio ministras.
Naujų įmonių savininkai kol kas negali tikėtis ir jokios ryškesnės finansinės pagalbos, tik mažesnis – 5 proc. tarifo pelno mokestį.
„Turėtume kalbėti apie mokesčių sistemą, kuri leistų išsilaikyti smulkiajam verslui. Tačiau mūsų individualios veiklos tarifikavimas yra gana žemas. Apmokestinimo sąlygos yra palankios“, – įrodinėjo R. Žylius.
