IBM prisidėjo prie asmeninių kompiuterių eros pradžios.
Viena seniausių technologijų bendrovių pasaulyje IBM švenčia 100-ąsias savo įkūrimo metines. Ir nors šiandien populiarumu mėgaujasi madingą elektroniką gaminanti „Apple“, interneto paslaugų milžinė „Google“ ar socialinio tinklo kūrėja „Facebook“, šios bendrovės šiandien greičiausiai neegzistuotų be ankstesnių IBM pasiekimų.
2011 metų pradžioje IBM buvo 18 pagal dydį bendrovė JAV, o pagal pelningumo rodiklius ji užėmė 7 vietą. Šiandien šios bendrovės padaryti išradimai naudojami kone kiekviename žingsnyje, pavyzdžiui, išsaugant kompiuteryje failą, išimant pinigus iš bankomato ar nuskaitant prekių kodus parduotuvėje.
Oficialiai IBM buvo įsteigta 1911 metų birželio 16 dieną JAV Rytinėje pakrantėje esančiame Endikoto kaimelyje. Pradžioje bendrovė vadinosi „Computing Tabulating Recording Corporation“ ir gamino įvairius dalykus, tarp kurių – svarstyklės, laikrodžiai, sūrio pjaustyklės ir duomenų kortelių skaitytuvus. Būtent pastarieji vėliau tapo pagrindine bendrovės specializacija ir per kelis dešimtmečius virto sudėtingesniais įrenginiais – šiuolaikinių kompiuterių pirmtakais.
Į šiandieninį pavadinimą bendrovė buvo pervadinta 1924 metais ir tuo metu jau specializavosi stambių skaičiavimo sistemų gamyboje, o savo veiklą vykdė Europos, Šiaurės ir Pietų Amerikos, Azijos ir Australijos regionuose.
1937-asiais IBM gavo JAV vyriausybės užsakymą sukurti informacijos saugojimo ir apdorojimo sistemą, kurioje būtų galima saugoti 26 mln. dirbančių amerikiečių socialinius duomenis. Ši sistema savo veikos principais priminė šiuolaikinius kompiuterius – turėjo informacijos saugojimo funkciją, informacijos apdorojimo ir išvesties įrenginius. Popierinės kortelės su skaičiais, kurios buvo apdorojamos įvairiose sistemos dalyse, atitiko šiuolaikinius duomenų srautus.
Panašios IBM skaičiavimo sistemos buvo naudojamos įvairiose srityse pradedant bankinėmis operacijomis ir baigiant skrydžių į kosmosą trajektorijomis. Nuo šeštojo dešimtmečio pabaigos IBM buvo vienintelė aukštųjų technologijų įmonė, nuolatos buvusi didžiausių bendrovių „Fortune 500“ dešimtuke.
1956 metais IBM sukūrė pirmąjį standųjį diską su magnetine juosta, o 1971 metais – lankstųjį diskelį. 1973 metais bendrovės inžinieriai sukūrė universalų prekių kodą, siekdami palengvinti atsiskaitymą už prekes didelėse parduotuvėse. Šiandien IBM priklauso daugiau kaip 40 tūkst. išradimų patentų visame pasaulyje.
Per 1950-1960 metų laikotarpį IBM išleido daugiau kaip 5 mlrd. JAV dolerių, kad sukurtų universalių kompiuterių šeimą, tinkančią įvairiems poreikiams. Pirmasis šios serijos kompiuteris „IBM System/360“ pasirodė 1964 metais, jo versijos buvo gaminamos iki 1978-ųjų. Tai buvo pirmasis kompiuteris, kuriame buvo galima naudoti įvairias, plataus spektro programas. Verslui ir mokslininkams daugiau nebereikėjo derinti programinės įrangos prie konkrečios įrangos reikalavimų.
1981 metais IBM pristatė asmeninį kompiuterį ir iš esmės paskatino šio technologijų segmento plėtrą. Būtent IBM kompiuteriai sudarė galimybes iškilti vienai didžiausių programinės įrangos kūrėjų „Microsoft“. Tačiau gamindama tik „geležį“ ir nepasirūpinusi gerai veikiančia nuosava programine įranga, bendrovė greitai susidūrė gausėjančiomis kitų gamintojų gretomis ir aštrėjančia konkurencija. IBM ėmė prarasti lyderio pozicijas ir devintojo dešimtmečio viduryje įbrido į nuostolius.
Vis dėlto 1990-ųjų pradžioje bendrovei pavyko pakeisti krypti daugiau dėmesio skiriant papildomoms paslaugoms, teikiamoms kartu su parduodamais kompiuteriais. Šis pokytis žymėjo naujos strateginės krypties pradžią ir leido bendrovei tapti didžiausiu technologinių paslaugų teikėju pasaulyje. Asmeninių kompiuterių verslą 2005 metais IBM pardavė „Lenovo“ ir nuo to laiko pagrindinį dėmesį skiria verslo paslaugoms ir tyrimams pačiose įvairiausiose srityse.
