Didžiausius nuostolius dėl kilusios panikos patyrė Ispanijos ir Prancūzijos daržovių augintojai.
ES šalių ūkininkai ir daržovių augintojai iki birželio 22-osios turi pateikti duomenis apie patirtus nuostolius dėl E.coli bakterijos kilusios panikos. Tačiau Lietuvos bendrovės baiminasi gausiančios kompensacijas, kurios padengs tik nedidelę dalį patirtų nuostolių.
Europos daržovių augintojai turi lygiai savaitę pateikti paraiškas ir nurodyti, kokius nuostolius jie patyrė nuo gegužės vidurio, kai pradėjus plisti žarnyno infekcijai sutriko prekyba daržovėmis, ypač agurkais.
Iš pradžių Europos Komisija (EK) pasiūlė daržovių augintojams išmokėti 150 mln. eurų kompensacijų, tačiau Prancūzija ir Ispanija pareiškė, kad tokia suma pernelyg menka. Senojo žemyno ūkininkai ir daržoves auginančios bendrovės patirtus nuostolius įvertino 417 mln. eurų.
Po diskusijų EK pareigūnai sutiko padidinti kompensacijoms skirtą sumą iki 210 mln. eurų. Toliau prieštaraujant prancūzams ir ispanams pabrėžta, kad ši suma dar gali būti padidinta, įvertinus iš daržovių augintojų gautas paraiškas. Konkretus kompensacijų dydis bus įvardytas birželio 22-ąją, o iki tos dienos laukiama paraiškų.
EK apsisprendė nuostolius kompensuoti agurkų, pomidorų ir salotų, taip pat – cukinijų ir paprikų augintojams. Išmokos bus mokamos už neparduotas daržoves ir išimtas iš rinkos nuo gegužės 26-osios.
Pastangos parduoti neįvertintos
Lietuvos šiltnamių daržovių augintojai dėl kilusios panikos patyrė 950 tūkst. eurų (apie 3,2 mln. litų) nuostolių, tačiau jiems gali būti kompensuota tik menka jų dalis.
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovė Zofija Cironkienė neslėpė pasipiktinimo EK nustatyta kompensacijų mokėjimo tvarka.
„Reglamentas, kuriuo nustatomos laikinosios paramos priemonės, nenumato kompensacijų už prarastas pajamas sumažėjus daržovių kainai. Kompensacijos bus mokamos tik už sunaikintas ir nenuskintas daržoves“, – portalui IQ.lt dėstė Z. Cironkienė.
Kitų šalių daržovių augintojai sunaikino šimtus tonų gėrybių, o Lietuvos bendrovės siekė kad ir mažiausia kaina jas parduoti.
„Jeigu mūsų šalies augintojai būtų neskynę agurkų ir nesistengę jų įsiūlyti po 50 centų už kilogramą, būtų nepatyrę tokių nuostolių“, – apgailestavo asociacijos vadovė.
Lietuvos daržovių augintojų asociacija kartu su Lietuvos ūkininkų sąjunga išsiuntė raštą COPA/COGECA‘os (Europos Sąjungos šalių žemdirbių lobistinių organizacijų) sekretoriatui, kad nepritaria tokiai kompensacijos tvarkai ir prašo inicijuoti reglamento keitimą, kad augintojams bent iš dalies būtų atlyginti nuostoliai, kuriuos jie patyrė ne dėl savo kaltės.
Ne kompensacija, o išmalda
Antaną Šležą, Lietuvos šiltnamių asociacijos prezidentą, taip pat nuvylė EK kompensacijų mokėjimo tvarka: „Europos Komisija žada numesti išmaldą, o ne kompensuoti patirtus nuostolius. Pačios Vakarų Europos, ypač Vokietijos, tarnybos sukėlė paniką, sužlugdė vartotojų pasitikėjimą, privertė sunaikinti daržoves, o dabar nenori kompensuoti visų nuostolių.“
Daržovių augintojai sunaikino apie 300 tonų gėrybių, todėl pagal Briuselyje nustatytą tvarką gali tikėtis gauti tik 100 tūkst. eurų kompensaciją – vos dešimtadalį patirtų nuostolių.
Anot A. Šležo, daržovių augintojai nuostolius skaičiuoja iki šiol. Vartotojų pasitikėjimas po truputį sugrįžta, tačiau jis neprilygsta tam, kuris buvo prieš kylant panikai.
Be to, augintojai skundžiasi patiriantys nemažą prekybininkų spaudimą mažinti daržovių kainas, todėl už parduotos produkcijos kilogramą Lietuvoje įmonės gauna maždaug litu mažiau nei kaimyninėse Latvijoje ir Lenkijoje.
