Nejaugi Prezidentūroje įsitvirtina oligarchai?
Tokį klausimą šiandien užduoda daugelis Latvijos žiniasklaidos priemonių, reaguodamos į išrinktojo prezidento Andrio Berzinio apsisprendimą Prezidento kanceliarijos vadovo postą siūlyti praėjusios kadencijos parlamento pirmininkui, dabartiniam Saeimos nariui Gundarui Daudzei. Pasak dienraščio „Diena“, jis yra vienu įtakingiausių oligarchų šalyje laikomo Ventspilio mero Aivaro Lembergo vadovaujamos partijos „Latvijai ir Ventspiliui“ atstovas.
Dienraščio teigimu, daugelis nuogąstauja, kad įtakingasis A. Lembergas per naująjį kanceliarijos vadovą gali daryti rimtą spaudimą pačiam prezidentui.
Tuo metu A. Berzinis teigia G. Daudzę pasirinkęs dėl jo ilgametės patirties parlamente. Be to, dabartinis parlamentas po mėnesio vyksiančiame referendume tikriausiai bus paleistas. G. Daudzės patirtis, A. Berzinio nuomone, labai praversianti tarpuvaldžiu – nuo dabartinio parlamento paleidimo iki naujojo darbo pradžios.
Dienraštis „Neatkarīgā rīta avīze“ neigia bet kokius G. Daudzės ryšius su oligarchais pabrėždamas, kad prezidento apsisprendimą nulėmė tiktai parlamentaro dalykinės savybės.
„Diena“ taip pat pripažįsta galimą G. Daudzės ir A. Lembergo santykių atšalimą, nes eidamas parlamento vadovo pareigas G. Daudzė nepasiduodavo Ventspilio mero spaudimui bei nuolat pabrėždavo, kad pastarasis bendrauja su antruoju valstybės asmeniu. Pasak dienraščio, kad ir kokias aukštas politines pareigas užimdavo G. Daudzė, jis niekada neatsisakydavo savo gydytojo anesteziologo praktikos. Net ir tapęs Saeimos vadovu G. Daudzė savaitgaliais budėdavo Ventspilio ligoninėje. Panašu, kad šios tradicijos jis neatsisakys ir gavęs naująsias pareigas.
Kas vyksta aviacijos bendrovėje „airBaltic“?
Pasak dienraščio „Latvijas avīze“, atsakymų į šį klausimą Latvijoje ieškoma nuo praėjusio penktadienio, kai ekonomikos ministras Artis Kamparas pareiškė, jog bendrovės „airBaltic“ nuostoliai šiais metais pasiekė jau beveik 100 mln. litų. Ministro nuomone, bendrovė gali būti sąmoningai stumiama į bankrotą, visiškai ignoruojama didžiausia jos akcininkė valstybė (52 proc. akcijų), atsisakoma pateikti informaciją apie realią padėtį bendrovėje, daug „airBaltic“ funkcijų perduota įtartinoms privačioms įmonėms.
Tuo metu „airBaltic“ kuruojančios Susisiekimo ministerijos vadovai stebisi tokiu ekonomikos ministro elgesiu. Kaip dienraščiui „Neatkarīgā rīta avīze“ sakė susisiekimo ministras Uldis Augulis, būtent dėl kilusio skandalo pablogėjo „airBaltic“ padėtis, nes 15 proc. jau sumažėjo bilietų pardavimo apimtys, didėja keleivių nepasitikėjimas bendrove. „AirBaltic“ aptarnauja net 65 proc. Rygos tarptautinio oro uosto keleivių.
„Neatkarīgā rīta avīze“ neatmeta, jog su už „airBaltic“ veikla atsakingu susisiekimo ministru U. Auguliu bandoma politiškai susidoroti, nes jis yra Žaliųjų ir valstiečių sąjungos atstovas. Ši politinė jėga siejama su įtakinguoju Ventspilio meru A. Lembergu.
Tuo metu „Diena“ skeptiškai vertina ekonomikos ministro A. Kamparo raginimą valstybei pačiomis radikaliausiomis priemonemis išsireikalauti visą būtiną informaciją iš privačių „airBaltic“ akcininkų ir net atleisti iš pareigų prieštaringai vertinamą bendrovės vadovą Bertoltą Flicką. Jis ne karta kaltintas savanaudiškais tikslais.
Pasak „Dienos“, dar 2009 metais pasirašyta „airBaltic“ akcininkų sutartis labai riboja valstybės veiksmus bendrovės atžvilgiu. Taip pat ir dėl jos vadovo pakeitimo – B. Flicko atleidimui turi pritarti pats bendrovės vadovas B. Flickas.
Dienraštis taip pat primena, kad jeigu valstybė perimtų „airBaltic“, bendrovės plėtrai tektų surasti beveik pusę milijardo litų. O dabartiniai nuostoliai esą galėjo susidaryti dėl pastaruoju metu itin pabrangusių degalų, be to, metų pradžia, kai dar neprasidėjęs turizmo sezonas, aviacijos bendrovėms visada būna sunki
.
Daugiau informacijos apie padėtį „airBaltic“ turėtų paaiškėti liepos 4 d., kai bus paskelbtos auditorių išvados.
Didėjančios kainos neleidžia atsigauti net ir vasarą
Šį mėnesį dėl įsigaliojusio didesnio akcizo mokesčio Latvijoje gerokai pabrango degalai bei stiprieji alkoholiniai gėrimai, o liepą brangs dujos ir cigaretės. Spauda pabrėžia, kad tokių priemonių imtasi Tarptautinio valiutos fondo bei kitų tarptautinių skolintojų reikalavimu sumažinti šių metų valstybės biudžeto išlaidas bei didinti pajamas.
Pasak „Neatkarīgā rīta avīze“, keliolika lietuviškų centų pabrangus degalams jų kaina jau visiškai nebetoli penkių litų už litrą.
Degalų paklausa šiais metais sumažėjo beveik 10 proc. Nors vyriausybė tikisi iš didesnių mokesčių į valstybės biudžetą iki metų pabaigos papildomai surinkti bent kelis šimtus milijonų litų, ekonomistai įspėja apie išaugsiančią šešėlinę ekonomiką.
Jau šį mėnesį infliacija gali padidėti iki pusės procento. Nors, pasak ekonomistų, tai nėra daug, brangstantys degalai sukels ir kitų prekių bei paslaugų brangimą.
Liepos 1 d. brangsta ir dujos. Namų ūkiams – iki 18 proc., šilumai bei elektrai gaminti skirtos gamtinės dujos – iki 6 proc. „Latvijas avīze“ nurodo, kad dujų kaina kyla dėl akcizo mokesčio bei panaikinto lengvatinio PVM tarifo (jis išaugs nuo 12 iki 22 proc.).
„Neatkarīgā rīta avīze“ cituoja „Latvenergo“ atstovus, kurie teigia, kad dėl dujų pabrangimo elektros energijos kaina nesikeis. Elektra jau pabrango balandžio 1d.
Didžiausios bėdos – maisto ir degalų kainos
Anot „Neatkarīgā rīta avīze“, 52 proc. apklaustų šalies gyventojų įsitikinę, jog per pirmąjį 2011 metų pusmetį jų finansinė padėtis dar labiau pablogėjo. Tiesa, pernai taip manė net 75 proc. apklaustųjų. Jie svarbiausiomis savo nepriteklių priežastimis tada įvardijo mažėjančius atlyginimus bei nedarbą.
Naujausiose apklausose dalyvavę respondentai didžiausiomis savo bėdomis laiko milžiniškais šuoliais didėjančias maisto produktų bei degalų kainas.
Ekonomistas Edmundas Rudzytis dienraščiui „Neatkarīgā rīta avīze“ teigė, kad nors žmonės to dar nejaučia savo piniginėse, dabar optimizmo esą kur kas daugiau negu prieš 1-2 metus. Anot ekonomisto, svarbiausia pergalė – realiai mažėjantis nedarbas. Jis jau nebesiekia 14 proc.
