Kultūros ministerija ne visais atvejais turėjo informaciją, ar iš valstybės biudžeto lėšų prekes, paslaugas ir darbus pirkę projektų vykdytojai laikėsi Viešųjų pirkimų įstatymo.
Valstybės kontrolė, atlikusi Kultūros ministerijoje 2010 metų finansinį ir teisėtumo auditą, itin didelių pažeidimų neaptiko, tačiau pavaldžios įstaigos sulaukė priekaištų dėl vykdytų viešųjų pirkimų.
Apibendrindama audito išvadas valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė teigė, kad Kultūros ministerija padarė akivaizdžią pažangą tvarkydama finansinę apskaitą, tačiau ministerijoje ir pavaldžiose įstaigose lėšos ne visuomet buvo naudojamos taip, kaip nustatyta teisės aktuose.
Auditoriai nustatė, kad ministerijai pavaldžios įstaigos – Maironio lietuvių literatūros muziejus ir Kauno valstybinis muzikinis teatras – vykdydamos investicinius projektus įsigijo papildomus darbus už 4,4 mln. Lt netaikydamos Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytų pirkimo būdų ir rangos sutartyse pakeitė pirkimo sąlygas.
Netaikydami Viešųjų pirkimų įstatyme numatytų procedūrų dalį prekių ir paslaugų pirko Šiaulių apskrities P. Višinskio viešoji biblioteka ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras.
Kultūros rėmimo fondo kultūros ir meno ekspertų komisijos ir Kultūros rėmimo fondo tarybos nariai svarstydami ir vertindami organizacijų, kuriose jie dirba, paraiškas nenusišalino ar nebuvo nušalinti. Taigi pažeidžiant Kultūros rėmimo fondo nuostatus buvo paskirta 477 tūkst. Lt.
Auditoriai nurodė, kad nusižengiant taisyklėms kai kurie leidiniai buvo finansuojami iš kelioms programoms skiriamų lėšų. Leidybai skirtas ir panaudotas dalinis finansavimas faktiškai buvo didesnis 100 tūkst. Lt, nei numatyta finansavimo taisyklėse. Leidinių leidybos projektų vykdytojai atsiskaitydami už panaudotas valstybės biudžeto lėšas nenurodė kitų finansavimo šaltinių dydžio, todėl auditoriai negalėjo nustatyti, ar valstybės biudžeto lėšomis skirtas ir panaudotas – beveik 200 tūkst. Lt dalinis finansavimas neviršijo finansavimo taisyklėse nustatyto dydžio.
Ministerija ne visais atvejais turėjo informaciją, ar iš valstybės biudžeto lėšų prekes, paslaugas ir darbus pirkę projektų vykdytojai laikėsi Viešųjų pirkimų įstatymo.
Kino paveldas išbarstytas
Audito ataskaitoje pažymima, kad neužtikrinama nacionalinio turto – kino paveldo – apsauga ir kaupimas, nes kino paveldas išskaidytas ministerijoje ir keliose jos reguliavimo srities įstaigose. Kadangi stinga institucijų veiklos koordinavimo, sudėtinga kaupti ir saugoti kino paveldą, o vartotojams kyla problemų susipažinti su visa kolekcija.
Taip pat nėra tiksliai žinoma, ar visi nacionaliniai filmai, sudarantys kino paveldą, yra sukaupti. Ministerija nepakankamai kontroliuoja nacionalinių filmų originalių medžiagų perdavimą Archyvų departamentui (šiuo metu – Vyriausiojo archyvaro tarnyba) teisės aktų nustatyta tvarka, nes sukurtos kontrolės procedūros neužtikrina šios prievolės vykdymo.
Auditoriai konstatavo, kad Archyvų departamentas neturi teisinių priemonių kontroliuoti, kad visi filmų gamintojai perduotų jam nacionalinių filmų originalias medžiagas.
Valstybės kontrolė skelbia, kad Kultūros ministerija į auditorių pastabas jau atsižvelgė.
