Vieši ECB ir Vokietijos nesutarimai dėl Graikijos gelbėjimo gali pakenkti kitoms prasiskolinusioms šalims.
Dėl Graikijos gelbėjimo susirėmę Europos centrinio banko (ECB) pareigūnai ir Vokietijos politikai bus priversti rasti kompromisą, nes į viešumą iškilusi jų diskusija kelia pernelyg daug žalos. Tačiau, kaip skelbia užsienio žiniasklaida, tiek Briuselio, tiek Berlyno, tiek Frankfurto institucijų koridoriuose – mažai optimizmo, kad papildoma pagalba prasiskolinusiai šaliai artimiausiu metu duos realios naudos. Gali būti, kad papildomi milijardai bus tik tam, kad būtų laimėta laiko, per kurį kitos šalys geriau pasiruoštų Graikijos finansiniam krachui.
Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble teigia, kad Graikijai būtina papildoma parama ir siūlo šalies skolų grąžinimą atidėti 7 metams. Kitu atveju smarkiai prasiskolinusi šalis esą gali tiesiog bankrutuoti.
Tokiems siūlymams nepritariantis ECB vadovas Jeanas-Claude’as Trichet tvirtina, kad atidėtą skolų grąžinimą reitingų agentūros traktuotų kaip įsipareigojimų nevykdymą. Be to, J. C. Trichet teigia, kad Graikijos obligacijų, kurių vertė 40 mlrd. eurų, nupirkęs ECB būtų priverstas nutraukti skolinimą šalies bankams, o tai esą sukeltų grandininę reakciją.
Be to, Vokietija ir ECB nesutaria dėl to, kokį vaidmenį Graikijos gelbėjime turėtų atlikti privatūs investuotojai.
„Jėgų pasiskirstymas euro zonoje šiek tiek primena Šaltąjį karą: abi pusės švaistosi tokiais pasiūlymais, kurių įgyvendinimas būtų per daug žiaurus“, – agentūrai „Bloomberg“ situaciją komentavo Londone įsikūrusio Europos reformų centro vyresnysis mokslo darbuotojas Philipas Whyte’as.
Laukimo taktika
Savo ruožtu su IQ.lt kalbėdama finansų analitikė Jekaterina Rojaka sakė, kad viešos ECB ir Vokietijos diskusijos dėl Graikijos likimo žala yra ta, kad kylanti panika gali paliesti ir kitas šalis. Koks nuosprendis bus paskelbtas Graikijai, pašnekovės teigimu, laukia tokios šalys kaip Kipras, Portugalija, Italija, Ispanija.
„Visos tos šalys yra ganėtinai prasiskolinusios. Augant nerimui, laiko tempimas gali gana skaudžia joms atsiliepti, kadangi nepasitikėjimas po truputį auga ir gali pasiekti tą tašką, kai didelių skolų aptarnavimas bus labai brangus“, – kalbėjo „DnB Nord“ banko analitikė J. Rojaka.
Ji aiškino, kad būtent dėl finansinių bėdų paplitimo baimės Europos Komisija ir ECB neparėmė griežtesnio Graikijos skolų restruktūrizavimo. „Europos šalys yra labai glaudžiai susijusios – nusipirko labai daug vadinamųjų PIGS (Portugalija, Airija, Graikija ir Ispanija) šalių vertybinių popierių, – todėl restruktūrizavimas gali atsiliepti net ir tokioms šalims kaip Vokietija. Tuomet kuriam laikui būtų galima pamiršti apie Europos Sąjungos atsigavimą“, – dėstė finansų analitikė.
Dėl šios priežasties ES institucijos esą bando atitolinti minėtą galimybę ir tikisi, kad per laimėtą laiką pavyks išspręsti kitų šalių problemas: sumažės deficitai, o ekonomika augs savarankiškai, neskatinama papildomų pinigų. „Jeigu tai neįvyks, Europos ateitis atrodo liūdnokai“, – sakė J. Rojaka.
Ministrų susitikimas
Euro zonos finansų ministrai antradienį rinksis Briuselyje, kur turėtų tartis, kaip išvengti nelaimės, kurią ES ekonomikos komisaras Ollis Rehnas pavadino „Lehman Brothers“ katastrofa Europos žemėje“. „Istorija rodo, kad J. C. Trichet elgsis pragmatiškai, jeigu kils euro gelbėjimo klausimas“, – sakė „Barclays Capital“ ekonomistas Julianas Callow.
„Bloomberg“ pažymi, kad Europos skolų krizė jau privertė ECB sulaužyti taisykles. Norėdamas palaikyti bankų sistemą, ECB jiems skolina neribotas sumas. O praėjusių metų gegužę, norėdamas nuraminti rinkas, priėmė beprecedentį sprendimą ir ėmė pirkti prastoje situacijoje atsidūrusių šalių obligacijas. „Barclays Capital“ skaičiuoja, kad Frankfurte įsikūręs ECB nuo tada supirko 75 mlrd. eurų vertės obligacijų. 40 mlrd. iš jų yra Graikijos skola.
Kitą savaitę ES lyderiai turėtų patvirtinti naują Graikijos gelbėjimo planą, pagal kurį šaliai turėtų būti paskolinti dar 45 mlrd. eurų. Tačiau agentūra „Reuters“ teigia, kad ES sprendimų priėmėjai beveik nenutuokia, kuo visa tai baigsis.
Esą nei Briuselio, nei Berlyno, nei Frankfurto pareigūnai net neapsimeta tikintys, kad naujas paramos paketas išspręs kalną Graikijos finansinių problemų. Kaip geriausią išeitį šaliai jie įvardija skolinimąsi iš mokesčių mokėtojų, taikant tolesnes drakoniškas išlaidų karpymo priemones.
„Su nauju paramos paketu mes turime laimėti laiko“, – tai, kad abejoja Graikijos galimybe grąžinti savo skolas, pripažino Vokietijos finansų ministras. Tačiau kitas anonimu norėjęs likti ES finansų ministras teigė negalintis garantuoti, kad nei per ateinančius ketverius, nei per septynerius metus šaliai nereikės daugiau finansinės paramos.
Kada baigsis?
J. Rojaka, paklausta, kada galėtų baigtis Europos skolų krizė ir kaip tą pajusime, sakė: „Jeigu nukrenta palūkanų norma, jeigu šalys pasidaro nebeįdomios spekuliantams, tai vienas iš pagrindinių požymių, kad su šalimis viskas yra daugmaž gerai arba ji pati gali išsikapstyti iš susidariusios padėties.“
Finansų analitikė priminė anksčiau Baltijos šalyse buvusią situaciją, kuomet jos rinkose galėjo skolintis tik itin brangiai. Pavyzdžiui, Lietuva visai neseniai turėjo pasiskolinti už 9,5 proc. palūkanas. Tai yra keliais kartais brangiau negu galėjo pasiskolinti kitos šalys. Dabar kalbos apie Baltijos šalis nutilusios, nors problemų čia tikrai nemažai, o tai reiškia, kad rinkos šalimis pasitiki.
„Jeigu ne vienas, o keli Graikijos rodikliai pradės taisytis, deficitas mažės, socialiniai neramumai nebus tokie dideli, pasipriešinimu nebus sutinkamas kiekvienas sprendimas mažinti išlaidas, bus stengiamasi didinti našumą, ir visi tie veiksniai bus tuo pačiu metu arba vienas po kito, rodys kryptingą tendenciją, tada ir finansų rinkos nusiramins ir nebebus tokio ažiotažo“, – aiškino J. Rojaka.
