(Scanpix nuotr.)Ekologinių kultūrų derlius būna menkesnis nei ūkininkaujant tradiciniu būdu.
Vienas didžiausių Lietuvoje ekologinių produktų gamintojas „Ustukių malūnas“ sugriežtino gaminių kokybės kontrolę, kad vartotojams nebetektų piktintis ir skųstis dėl maisto produktuose aptinkamų vabalų. Tačiau ekologiškų produktų mėgėjams ateityje gali tekti mokėti didesnes sąskaitas.
„Pamokas išmokome, – suskubo pareikšti „Ustukių malūno“ direktorius Giedrius Uždavinys. – Imamės visų galimų priemonių, kurios nepažeidžia ekologinių produktų, bet ir neleidžia veistis kenkėjams“.
Praėjusi itin karšta vasara „Ustukių malūnui“ atnešė skaudžios patirties – dėl grubių maisto saugos ir kokybės pažeidimų Pasvalio rajono įmonė neteko ekologiškų produktų gamybos sertifikatų. Bendrovė turėjo ne tik stabdyti gamybą, bet sunaikinti dalį aruodiniais kenkėjais užterštos produkcijos.
Parazitais užkrėsti ekologiški kviečiai tąkart buvo nukeliavę iki Latvijos, o Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijoje nustatyta, kad ekologiškos manų kruopos, kviečiai užteršti aruodiniais kenkėjais, o ekologiškuose ryžių dribsniuose aptiktas grybelių gaminamas toksinas Ochratoksinas A.
Po kelių mėnesių „Ustukių malūnas“ pašalino pažeidimus ir įmonė 2010 m. pabaigoje bei šių metų pradžioje atgavo visus ekologiškų produktų gamybos sertifikatus, kurių ji turi apie 60.
Spėlioti brangu
Bendrovės vadovas G. Uždavinys tikino, kad šiemet buvo atsisakyta plėtros planų, nebedidintas produktų sąrašas, o visos pastangos nukreiptos kokybei užtikrinti. Įmonei teko skubiai investuoti į produkcijos terminio apdorojimo linijas. Tikimasi, kad praėjusių metų „staigmenų“ neteks patirti nei vartotojams, nei patiems gamintojams.
„Tačiau mes nenorime ir negalime būti pionieriai, ieškodami naujų priemonių vabaliukams baidyti. Šiandien tegalime spėlioti, ar kontroliuojančios institucijos leis ar neleis naudoti vienas ar kitas priemones. Mes jokių pasiūlymų iš jų pusės nesulaukiame, tik girdime reikalavimą užtikrinti maisto produktų saugumą ir kokybę“, – apgailestavo įmonės vadovas.
Ekologija – šiuo metu madinga, bet gana pretenzinga veiklos sritis, kurią reglamentuoja daugybė reikalavimų. Anot G. Uždavinio, nedidelei įmonei papildomų kokybės priemonių paieška gali kainuoti pernelyg brangiai: „Jaučiame atsakomybę už savo produktus, tačiau skaičiuosime, kiek verta toliau užsiimti tokia veikla“.
17 metų dirbanti bendrovė valdo Ustukių, Krinčino ir Pasvalio malūnai, gaminantys kruopas, miltus, žirnius, grūdų trapučius.
Pasėlių mažėja
Dar vienas ekologiškų produktų gamintojų galvos skausmas – žaliavos stygius. Itin išaugus įprastų grūdinių kultūrų derliaus supirkimo kainoms, žemdirbiai skaičiuoja, kad jiems neapsimoka ekologiškai ūkininkauti. Mat laikantis ekologinių reikalavimų gaunamas gerokai mažesnis derlius, o žaliavos supirkimo kaina nedaug skiriasi nuo neekologinių grūdų ar kitų kultūrų supirkimo įkainių.
„Ekologiškų produktų vartojimas nemažėja, tačiau jeigu žemdirbiai ir toliau mažins ekologiškai auginamų kultūrų pasėlius, žaliava brangs, taigi kils ir galutinių produktų kainos“, – prognozavo G. Uždavinys.
Ekologiškų produktų gamintojai svarsto galimybę žaliavas įsivežti iš užsienio.





