Išvaryti iš savo namų.
Šiuo metu, kai generolas Radko Mladićius dėl žvėriškų jo vadovautų pulkų veiksmų Bosnijos kare sėdi teisiamųjų suole Hagoje, pasibaisėjimą kelia palyginimas su įvykiais Pietų Sudane. Sudano vyriausybė, vadovaujama prezidento Omaro Hassano Ahmado al-Bashiro, kartoja Darfūre vykdytus veiksmus prieš civilius gyventojus ir jų nuosavybę. Šį kartą atakuojamas ginčijamas pasienio Abjėjaus regionas, ir tai daroma laukiant, kol kitą mėnesį Pietų Sudanas teisiškai atsiskirs.
Tai – tas pats O. H. A. al-Bashiras, kurį šiuo metu Tarptautinis baudžiamasis teismas kaltina genocidu. Ir tai – tie patys Sudano pareigūnai, iš diplomatų sulaukę ovacijų už susitarimą pabaigti du dešimtmečius Sudane trunkantį pilietinį karą tarp Šiaurės ir Pietų ir dėl viešai prisiimto įsipareigojimo laikytis Nuolatinio arbitražo teismo nutarimo dėl teritorinio ginčo Abjėjaus regione.
Abjėjaus regione O. H. A. al-Bashiro režimas suplanavo ir įvykdė pogromą, kuris gali būti nusakytas tik kaip iš anksto apgalvotas etninio valymo veiksmas, skirtas mieste išnaikinti ngok dinka etninės grupės gyventojus ir į jų vietą įkelti šiaurės miserijų etninės grupės narius. Liudininkai praneša, kad ištisi kaimai buvo sugriauti iki pamatų, gyventojai apšaudyti nesirenkant, vaikai palikti negyvi pakelėse (pranešama, kad kai kurie suvalgyti liūtų, kai mėgino pabėgti).
Vienas vyras paskambino broliui į Abjėjaus miestą ir kitoje ragelio pusėje išgirdo vyro balsą, sakantį: „Mes nužudėme tavo brolį.“ Nuo 60 tūkst. iki 150 tūkst. žmonių pabėgo gelbėdami gyvybes, užnugaryje palikdami savo skurdžią nuosavybę. Jiems labiau pasisekė.
O. H. A. al-Bashiro pajėgos sunaikino vienintelį tiltą, jungiantį Abjėjaus miestą su saugumo zonomis, tokiu būdu likusius gyventojus užtrenkdamos spąstuose ir neleisdamos pabėgusiems gyventojams saugiai sugrįžti.
Kitaip nei ankstesniais atvejais, kai O. H. A. al-Bashiro režimas puolė civilius, mums nereikia laukti pranešimų nuotrupų iš įvykio vietos, kad sudėliotume bendrą paveikslą. Mes turime palydovo vaizdus, kurie parodo įvykius kone realiuoju laiku. Aktoriaus George‘o Clooney‘o ir „Užteks“ projekto („Enough Project“) inicijuotas Palydovo sergėtojo projektas (PSP) beveik nedelsiant suteikė nepaneigiamų prieš civilius gyventojus pačiame Abjėjuje ir jo kaimynystėje įvykdytos naujos nusikaltimų bangos įkalčių.
Griovimą rodantys „DigitalGlobe“ palydovo pateikiami vaizdai yra šiurpinančiai panašūs į tai, ką pernelyg daug kartų praeityje matėme Sudane. Jokia vyriausybė ar tarptautinė organizacija negali patikimai pasiteisinti nežinojimu ar klaidinga informacija, kai nufotografuoti įrodymai yra pasiekiami internete ir Harvardo humanitarinės iniciatyvos PSP ataskaitoje.
Ataskaitoje pateikiamos nuotraukos rodo, kad Abjėjaus regione yra mažiausiai dešimt Sudano karinių pajėgų tankų, mobiliosios artilerijos ir pėstininkų kovinės transporto priemonės. Nuotraukų analizė taip pat atskleidžia, kad iki trečdalio civilių struktūrų Abjėjaus buvo sudeginta, ir šaltiniai praneša, kad dešimtys tūkstančių gyventojų buvo priversti palikti gyvenamąsias vietas.
Jokie įstatymai ir karo papročiai nesuteikia pagrindo tikslingai griauti civilių namus ir vogti ar naikinti kitų vyriausybių dosniai suteiktų išteklių, skirtų gyventojų būtiniausiems poreikiams užtikrinti. Ir nėra jokios galimybės ginčytis, kad įtarimai yra paremti informacijos nuotrupomis ar buvo paprasčiausiai padirbti. Abjėjaus regione faktai yra tokie akivaizdūs, kad negali būti naudojamas joks pretekstas neveikimui.
Jungtinių Tautų Saugumo taryba dabar turėtų panaudoti VII skyriaus suteikiamas teises įgalioti nepriklausomą tarptautinių ekspertų komandą, kuri gali įvertinti Abjėjuje įvykdytų nusikaltimų įkalčius ir išsaugoti liudininkų parodymus, kol Sudano vyriausybė jų nenutildė.
Jeigu O. H. A. al-Bashiras, kurį Tarptautinis baudžiamasis teismas kaltina karo nusikaltimais, nusikaltimais prieš žmoniją bei genocidu Darfūre, yra išties atsakingas už ataką Abjėjaus regione, šis faktas pats savaime galėtų priversti visas valstybes sutikti išplėsti šiuo metu vykstantį tribunolo tyrimą, kad jis apimtų ir Abjėjuje įvykdytus nusikaltimus.
Be to, šiauriečiai, kurie „apsigyveno“ Abjėjuje po užpuolimo, turėtų būti labiau vertinami kaip prisidėję prie režimo nusikaltimų, o ne kaip taikingi bendruomenę kuriantys civiliai.
Šiandien vyriausybės visur turėtų taikyti elementarią pradinėje mokykloje išmoktą taisyklę: už agresiją, taikomą prieš nekaltuosius, apdovanoti negalima. Sostinėje Chartume vyriausybėje sėdintys karo nusikaltėliai dabar prarado visą likusį prisidengimą moraliniais autoritetais.
Tiesą sakant, O. H. A. al-Bashiro vadovaujamų karinių pajėgų elgesys galėtų paskatinti protestą pasauliniu mastu, kuris priverstų vyriausybę grąžinti nelegaliai įgytą turtą ir tinkamai kompensuoti aukoms.
Galų gale, Abjėjaus gyventojai turi pagrindinę žmogaus teisę laisvai apsispręsti dėl savo likimo, net jeigu režimo pulkai ir tankai tęsia Abjėjaus okupaciją. Vietoje to, kad dėl diplomatinio neryžtingumo būtų verčiami likti po O. H. A. al-Bashiro armijos batu, Abjėjaus žmonės turi teisę pasirinkti atstatyti savo sugriautą bendruomenę, valdomi naujos nepriklausomos Pietų Sudano vyriausybės.
____________________
Johnas C. Bradshaw yra antigenocido organizacijos Vašingtone „Užteks“ projekto vykdomasis direktorius. Michaelas A. Newtonas dėsto teisę Vanderbilto universiteto Teisės mokykloje. Jis yra buvęs JAV pasiuntinys ypatingiems pavedimams karo nusikaltimams tirti.
