Išvarė skurdus
atlyginimas
Miesto kultūros įstaigose karšta ne tik dėl vasariškos kaitros. Menų citadeles sprogdina psichologinė įtampa. Neseniai 50-ies puslapių skundą dėl direktorės diktatoriško elgesio Savivaldybei surašiusiais kino centro „Garsas“ darbuotojais grasina pasekti ir miesto renginių sielos – Bendruomenių rūmų – žmonės. Kol kas pusbalsiu apie įtemptą situaciją darbe prasitaria ir vieno iš teatrų kolektyvas.
Prieš savaitę su Bendruomenių rūmais atsisveikinęs kultūrinės veiklos organizatorius, dirbęs dar ir garso bei šviesos operatoriumi, svarsto, kad jau buvusioje jo darbovietėje susitvenkę skauduliai gali prasiveržti stipriau nei plačiai nuskambėjusiame „Garse“.
Palikti Bendruomenių rūmus esą svarsto dar mažiausiai trys darbuotojai. Vaikinas viešinti savo pavardės nedrįsta. Jis tvirtina bijantis ne buvusių vadovų – naujo pragyvenimo šaltinio ieškantis kultūrinės veiklos vadybininkas nenori būsimiems darbdaviams pasirodyti įkyriu teisybės ieškotoju.
Darius (vardas pakeistas) neslepia: pagrindinė priežastis, privertusi palikti rūmus, – skurdus atlyginimas. Po puse etato dvi pareigas ėjusio Dariaus užmokestis siekė vos apie 980 litų. Anot vaikino, už tokį atlygį kartais jam tekdavę triūsti net 17 valandų per dieną. Renginių organizatorius įsitikinęs: Darbo inspekcijai būtų ką veikti Bendruomenių rūmuose.
„Labai pikta, kad tenka dirbti savaitgaliais, naktimis, švenčių dienomis, bet tai neįtraukiama į tabelį. Būtų gerai, jei prireikus dirbti vakare būtų galimybė vėliau ateiti į darbą. Bet to nėra. Galų gale, renginiui reikia pasirengti, todėl nori nenori vis tiek ateisi iš pat ryto. Pažiūrėjus į darbo grafiką atrodo, kad dirbame nuo 8 val. iki 17 val. Dėl akių buvo keletas savaitgalių įrašyta, bet tiek neatspindi realios situacijos“, – „Sekundei“ pasakojo vaikinas.
Karjera nesusiklostė
Prieš septynis mėnesius į rūmus atėjęs Darius už menką atlygį dirbti sutiko turėdamas vilties užimti direktoriaus pavaduotojo kultūrinei veiklai vietą. Tokias pareigas jis ėjo Utenos kultūros centre, kur išdirbo beveik dešimtmetį.
Tačiau vaikinas nespėjo nė apsižiūrėti, kai pavaduoja buvo priimta Kauno technologijos universiteto magistrantė. Kultūrinės veiklos vadybininko išsilavinimą turintis ir viešojo administravimo magistro laipsnio siekiantis vaikinas dėl to tebejaučia nuoskaudą.
„Kai atėjau dirbti į rūmus, buvo laisva pavaduotojo vieta, bet direktorius mykė, kad ją dar reikia palaikyti neužimtą. O man, dėl šeiminių aplinkybių iš Utenos persikėlus į Panevėžį, juk reikėjo darbo, kad būtų iš ko valgyti, todėl sutikau ir su žemesnėmis pareigomis. Kaip atėjo ta mergina, neaišku. Bene vienintelis buvau atėjęs į Bendruomenių rūmus iš tos pačios srities, bet pamačiau, kad tokioje aplinkoje negalėsiu dirbti“, – pasakojo Darius.
Uteną išvadino kaimu
Darius aiškina nesulaukdavęs iš vadovo nei palaikymo, nei patarimų. Anot vaikino, taip rūmų direktorius Gvidas Vilys elgiasi su visais: renginių organizatoriams ne tik užkrauna atsakomybę už kūrybinius sprendimus, bet ir verčia pačius ieškotis rėmėjų ar netgi rūpintis viešaisiais pirkimais.
„Nežinau, ką rūmų direktorius iš viso veikia. Nei jis finansavimo ieško, nei kuo nors rūpinasi. Apie kokį meninį-kultūrinį lygį galima kalbėti, jei renginių organizatoriai verčiami dirbti vadybininkais“, – stebėjosi Darius.
Iš Utenos atvykęs vaikinas pasakoja ne kartą jautęs vadovo skeptišką požiūrį. Neva G.Vilys jam leisdavęs suprasti, kad atvyko iš kaimo, tai yra Utenos, nemoka dirbti Panevėžio mieste.
Jo teigimu, ne ką geriau per pirmadienį vykstančius pasitarimus jaučiasi ir kiti rūmų darbuotojai.
„Tie pasitarimai – tik pasišaipymas iš žmonių. Jis, matai, yra docentas, o visi kiti – šiukšlės, visi esam neišmanėliai. Tą pasakyti ir parodyti G.Vilys moka labai subtiliai, ne tiesiai šviesiai, bet vis tiek galima suprasti, kad esi už direktorių žemesnis“, – pasakojo vaikinas.
Priekaištų buvusiam darbdaviui Darius turi ir dėl Bendruomenių rūmų veiklos. Jo nuomone, kultūros įstaiga neatlieka vienos iš pagrindinių savo funkcijų – puoselėti meno mėgėjų kolektyvus. Vaikinui skaudu, kad jo suburta armonikininkų kaimo kapela, išvažiavus į sesiją, buvo atiduota į kitas rankas.
„Kai ir ją praradau, dingo noras stengtis. O norėjosi, kad kapela būtų įvairiaspalvė“, – kalbėjo Darius.
Kultūros renginių organizatorius tvirtina nematantis Bendruomenių rūmų perspektyvų, jei nesikeis G.Vilio vadovavimo stilius.
„Renginiai jau pasidarė kone žemesnio lygio nei privačių klubų. Padėtį gelbsti nuo senų laikų likę darbuotojai. O vadovo įstaigoje nėra“, – pabrėžė Darius.
Pasipylė skundai
Atgarsių apie Bendruomenių rūmuose tvyrančią įtampą pripažįsta girdėjusi ir ilgametė jų darbuotoja, dėl pensinio amžiaus į poilsį pasitraukusi Zina Jareckienė.
Su buvusiais kolegomis pasikalbanti moteris teigia matanti, kad jiems sunku, kad žmonės žvalgosi kitos darbovietės.
„Rūmų senbuviai sako, kad buvusi direktorė buvo žiauri, bet teisinga – gruboka, bet už gera pagyrų negailėjo. O dabar, matyt, kitokio charakterio žmogus. Kolegos tvirtina, jog gerai padariau, kad išėjau“, – pasakojo Z.Jareckienė.
Visą
straipsnį skaitykite 2011 m. birželio mėn. 10 d. dienraštyje „Sekundė“
arba „Facebook“ tinkle.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. Darbuotojų skundžiamo G.Vilio nuomone, psichologinę įtampą kuria menkas Savivaldybės finansavimas ir maži atlyginimai bei žmonių baimė prisiimti asmeninę atsakomybę už savo darbą.
