Vidaus VVP sudaro apie 30 proc. valstybės skolos, kuri 2010 m. pabaigoje siekė 36,6 mlrd. litų.
Valstybės kontrolė, įvertinusi Vyriausybės vertybinių popierių (VVP), išleidžiamų vidaus rinkoje, valdymą, rimtų pažeidimų neaptiko, tačiau pasigedo skaidrumo ir viešumo. Finansų ministerija tvirtina, kad ne visus auditorių pasiūlymus įmanoma įgyvendinti Lietuvos rinkoje dėl jos „seklumo ir nelikvidumo“.
Pasak valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės, esminių skolos valdymo problemų nėra, tačiau Lietuvos skolinimosi praktiką palyginus su Tarptautinio valiutos fondo, Pasaulio banko bei užsienio šalių gerąja praktika, pastebėta, kad kartais stinga skaidrumo, viešumo.
Valstybiniai auditoriai atkreipė dėmesį, kad Vyriausybės vidutinės trukmės skolinimosi ir skolos valdymo strategijoje nenustatytas tikslas plėtoti ir palaikyti efektyvią vidaus rinką, neatlikta analizė, kokia yra maksimali galimybė pasiskolinti vidaus rinkoje.
„Nusistačius minėtą tikslą ir aiškias priemones jam įgyvendinti, būtų didinama vidaus rinkoje išleidžiamų VVP paklausa, nepriklausomumas nuo užsienio rinkos, o tai ateityje leistų sumažinti skolos valdymo išlaidas“, – paskelbė Valstybės kontrolė.
Skolinosi, kai nereikėjo?
Nustatyta, kad Finansų ministerija (FM) 2006-2009 m. antrąjį pusmetį sistemingai atšaukdavo anksčiau paskelbtus aukcionus, o tai darė neigiamą įtaką aukciono dalyviams ir investuotojams. Tokia praktika, anot auditorių, didina nepasitikėjimą aukciono organizatoriais, kliudo rinkos raidai ir ilgainiui didina skolos valdymo išlaidas.
Be to, FM neskelbia vidaus rinkoje išleidžiamos VVP emisijos apimties, ne visada laikėsi nusistatytų skolinimosi programų ir tvarkaraščių.
„Tinkamas skolinimosi poreikio planavimas, informacijos paskelbimas apie iždo vekselių ir obligacijų emisijos reguliarumą bei jos apimtį leistų pritraukti daugiau investuotojų ir plėtoti vidaus rinką bei užtikrintų Vyriausybės planų skaidrumą“, – daro išvadas valstybiniai auditoriai.
Audito metu buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad VVP išleidimas ir išpirkimo terminai ne visada buvo glaudžiai susieti su valstybės piniginių lėšų poreikiu atitinkamomis dienomis. Valstybės kontrolės nuomone, FM turėtų užtikrinti, kad tarp skolinimosi reguliarumo ir lėšų poreikio būtų balansas, tai leistų optimizuoti skolinimosi planavimą ir padėtų sumažinti palūkanų sąnaudas.
Trūkumai pašalinti
FM akcentuoja, kad šiuo metu situacija yra pasikeitusi iš esmės – didžioji dalis VK nustatytų trūkumų yra pašalinti, dalis pateiktų rekomendacijų, įskaitant ir dėl informacijos teikimo apimčių, vykdomos šiuo metu.
„Artimiausiu metu ketinama skelbti daugiau duomenų konkretaus aukciono sprendime apie planuojamus išleisti VVP, o neseniai paskelbtame III ketvirčio aukcionų tvarkaraštyje jau galima rasti daugiau informacijos, nei būdavo skelbiama anksčiau“, – rašoma IQ.lt atsiųstame atsakyme.
FM akcentuoja, kad skolinimąsis planuojamas žvelgiant į ilgesnio laikotarpio negu kelių artimiausių dienų skolinimosi poreikis. Vidaus rinkoje pasiskolinti santykinai dideles sumas vienu metu būtų neefektyvu arba neįmanoma dėl ribotos VVP paklausos ir galimai didesnių sąnaudų.
Vertino visus pinigų srautus
Sudarant VVP tvarkaraštį yra stengiamasi aukcionus ir jų metu pasiskolinamas sumas išdėstyti tolygiai, kad nebūtų didelių „šuolių“ ir priklausomybės nuo konkretaus aukciono rezultato. Nuspėjamumą ir veiksmų nuoseklumą rinkoje akcentuoja ir Valstybės kontrolė savo ataskaitoje.
„Tiesa, atkreiptinas dėmesys, kad Finansų ministerija sprendimus dėl skolinimosi priima atsižvelgdama į visus pinigų srautus, ne tik valstybės biudžeto pajamas ir išlaidas (be ES finansinės paramos), dėl ko pastabas parašė VK. Taip pat pastebime, kad Finansų ministerija skolinasi naudodama standartines skolinimosi priemones – valstybės iždo vekselius, obligacijas, kurie turi standartines charakteristikas, tarp jų – ir trukmes, o VVP aukcionai rengiami savaitės pirmą darbo dieną. Dėl to skolinimosi laikotarpis ir skolinimosi poreikio laikotarpis niekada nesutaps konkrečių dienų lygmeniu“, – VK pastabas komentavo FM.
Ministerijos atstovai pastebi, kad ne visi VK pasiūlymai yra įgyvendinami Lietuvos rinkoje dėl rinkos seklumo ir nelikvidumo. Dėl šių pasiūlymų bus bandoma tartis su rinkos dalyviais ir atsižvelgiant į jų nuomonę bus ieškoma visiems priimtinų sprendimų.
Vidaus VVP sudaro apie 30 proc. valstybės skolos, kuri 2010 m. pabaigoje siekė 36,6 mlrd. litų. Vyriausybė vidaus rinkoje skolinasi platindama 3, 5, 7 ir 10 metų trukmės obligacijas, ir 1, 3, 6, 9 ir 12 mėn. trukmės iždo vekselius.
