Prancūzų nuomonė keičiasi.
„Le Monde“
Trys prancūzai iš keturių linkę atsisakyti atominių elektrinių
Pasak dienraščio „Le Monde“, didžioji dauguma Prancūzijos piliečių pritaria branduolinės energijos atsisakymui šalyje, tačiau vyriausybė su prezidentu Nicolas Sarkozy priešaky nežada keisti „branduolinės doktrinos“.
Šalies vadovo aplinka lieka ištikima prezidento rinkiminės kampanijos įsipareigojimams, teigia N. Sarkozy patarėjas komunikacijų klausimais Franckas Louvrieras. Prancūzijos energetinės nepriklausomybės strategija, kuri skatina atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą, bus ir toliau aktyviai įgyvendinama atomo dėka. F. Louvriero teigimu, energetinė nepriklausomybė Europoje yra retas reiškinys, todėl ją galima vadinti šventa.
Neseniai atliktos apklausos duomenimis, 62 proc. Prancūzijos piliečių norėtų, kad šalyje pamažu, tai yra per 25-30 metų laikotarpį, būtų atsisakyta branduolinės energijos programos, o 15 proc. prancūzų būtų linkę tokias permainas matyti greitu metu. Balandžio mėn. šie duomenys buvo atitinkamai 51 proc. ir 19 proc.
F. Louvriero teigimu, prieš atomines elektrines pasisakantys piliečiai vis dėlto nenori, kad elektra brangtų. O atsinaujinančių šaltinių energija kainuoja keturiskart brangiau nei branduolinė. Be to, Prancūzija yra įsipareigojusi kovoti prieš klimato atšilimą, taigi vargu ar akmens anglis galėtų būti išeitis šiandien tarptautiniu lygiu besimezgančių susitarimų sąlygomis.
Pramonės ministras Ericas Bessonas pripažįsta, kad į prancūzų visuomenės poziciją būtina atsižvelgti, tačiau, jo manymu, negalima piliečiams sudaryti įspūdžio, kad atsisakyti branduolinės energijos per 20-30 metų yra įgyvendinamas žygdarbis. Prancūzams nutylima, kokią įtaką gali padaryti toks scenarijus – energijos kainoms, energetinei priklausomybei ar išmetamų dujų, prisidedančių prie šiltnamio efekto, kiekiui.
Paklausti, ar būtų pasirengę brangiau mokėti už elektrą, kad būtų atsisakyta atominių elektrinių, prancūzai pradeda patys sau prieštarauti. Pasak E. Bressono, atsakymas į atomo klausimą negali būti tik „taip“ arba „ne“. Šis klausimas nusipelnė ir būsimų kandidatų į prezidento postą dėmesio.
Taigi nenuostabu, kad Socialistų partijos kandidatai stoja į Prancūzijos piliečių pusę: tiek dienraščio cituojama Ségolène Royal, tiek François Hollande‘as nepripažįsta valdančiosios dešinės argumentų. Pirmosios teigimu, branduolinės energijos atsisakymas yra „ne techninė, o politinė problema“, o pasak F. Hollande‘o, Prancūzija turi lygiuotis į Vokietijos pavyzdį ir 2025 metais nuo 75 proc. iki 50 proc. sumažinti šalies priklausomybę nuo branduolinės energetikos.
„Le Figaro“
Ch. Lagarde nesulaukė paramos iš Indijos
Indija atsisakė išreikšti oficialią paramą Europos kandidatei į Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovo postą, skelbia dienraštis „Le Figaro“. Indijos finansų ministro Pranabo Mukherjee teigimu, naujasis tarptautinės finansų organizacijos vadovas turi būti renkamas atsižvelgiant į kandidatų kompetenciją, pasiekimus ir nuopelnus, o ne jų tautybę.
Prancūzijos finansų ministrės ir kandidatės į TVF vadovo pareigas Christine Lagarde rinkiminė misija Indijoje truko 24 valandas. Nors ministrė negailėjo pagyrų besivystančioms šalims, šio vizito žinia atsakingiems Indijos pareigūnams buvo vienareikšmiška: Europos kandidatė geriausiai tinka pakeisti iš TVF vadovo pareigų atsistatydinusį Dominique‘ą Strausą-Kahną. Šiaip ar taip, Ch. Lagarde rinkiminės kampanijos maratono stotelė Indijoje buvo nesėkminga – šalies šeimininkai neišreiškė oficialios paramos jos kandidatūrai.
Prancūzijos finansų ministrė savo ruožtu neišdavė savo šalies diplomatinių tradicijų ir pripažino, kad TVF nepriklauso niekam (t.y. nepriklauso europiečiams), o prašyti iš Indijos vienareikšmiškų garantijų būtų pernelyg skubota ir arogantiška.
Dar prieš kelias dienas būta kalbų, jog pati Indija kels savo kandidatą į TFV vadovo postą. Tačiau paaiškėjo, kad kandidato senyvas amžius neatitinka tarptautinės organizacijos reikalavimų. Taigi nors panašu, kad Indija pasitraukė iš rinkiminio žaidimo šiam tik prasidėjus, jos politikai yra ryžtingai nusiteikę tarti svarų žodį dėl būsimojo TVF vadovo.
Šią savaitę Indija taip pat dar turėtų sulaukti Meksikos kandidato Augustino Carstenso, kuris jau yra užsitikrinęs Brazilijos paramą. O Ch. Lagarde kita stotelė – Kinija. Ši turėtų būti pasiruošusi remti Prancūzijos kandidatūrą, jeigu jai bus garantuotas TVF viceprezidento postas. Per šio mėnesio pradžioje Prancūzijoje vykusį Didžiojo aštuoneto viršūnių susitikimą Rusija taip pat išreiškė paramą Ch. Lagarde.
Prancūzijai ir Europai belieka tikėtis, kad BRIC šalių (Brazilijos, Rusijos, Indijos ir Kinijos) bloko balsas neskambės unisonu, rašo „Le Figaro“.
Prancūzai nori turėti daugiau įtakos Izraelio ir Palestinos santykiams
JAV diplomatijos vadovė santūriai reagavo į Prancūzijos pasiūlymą liepos mėnesį Prancūzijoje surengti konferenciją, skirtą aptarti taikai tarp Palestinos ir Izraelio, skelbia „Le Figaro“.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Alainas Juppé, šią savaitę besisvečiuojantis JAV, turėjo progą minėtos konferencijos idėją pristatyti valstybės sekretorei Hillary Clinton. Tiesa, ši entuziazmu netryško ir diplomatiškai pažadėjo „palaukti ir pažiūrėti“. Anot JAV diplomatijos vadovės, Prancūzijos siūloma iniciatyva yra pernelyg skubota. Balsai iš Jeruzalės pasirūpino sutirštinti tokią poziciją ir paskelbė, kad H. Clinton „palaidojo“ prancūzų iniciatyvą – dėl JAV nepritarimo ir paramos trūkumo iš Izraelio valdžios.
Tačiau Prancūzija nėra linkusi taip greitai paleisti iš „savo diplomatinės skrybėlės ištraukto balto triušio“. Anot A. Juppé, tiek Paryžius, tiek Vašingtonas supranta, kad status quo tarp Izraelio ir Palestinos negali tęstis. Tikimasi, kad siūloma konferencija apsaugotų tarptautinę bendruomenę nuo neišvengiamos būtinybės balsuoti dėl Palestinos valstybės įkūrimo rugsėjo mėnesį Jungtinių Tautų būstinėje.
Prancūzija sakosi dar nepriėmusi jokio sprendimo dėl galimo balsavimo. Panašios pozicijos laikosi ir Europos valstybės. Kai kurių iš jų politikai net leidžia suprasti, jog toli gražu neatmeta galimybės balsuoti už Palestinos valstybės pripažinimą. Trumpai tariant, joms priklauso nemenkas svertas JAV ir Izraelio atžvilgiu, kad šie imtųsi konstruktyvių veiksmų.
„Liberation.fr“
Išradingi DSK šalininkai nepasiduoda
Klausimas, ar Dominique‘o Strausso-Kahno (DSK) nuotraukoms neturėtų būti taikomos autorinės teisės, iš tiesų kai kam gali pasirodyti provokuojantis. Tačiau, kaip pastebi „Liberation.fr“, į tarptautinio skandalo sūkurį patekusio DSK nuotraukos vis aktyviau naudojamos komerciniais tikslias.
Trys prancūzai studentai ėmėsi internetu prekiauti drabužiais su DSK atvaizdu. Pasak jaunuolių, tokia jų reakcija buvo atsakas į „šokiruojantį amerikiečių žiniasklaidos elgesį“ buvusio Socialistų partijos lyderio atžvilgiu. Studentai pripažįsta sulaukę priekaištų dėl nepagarbos DSK incidento aukai. Tačiau, pasak jaunųjų verslininkų, tarptautinėje žiniasklaidoje nuskambėjusiam skandalui prireikė dviejų veikėjų, o jie pasirinko turėti reikalų tik su DSK.
„Liberation.fr“ cituojamas ekspertas teigia, jog esama nemažai internetinių svetainių, kuriose galima nusipirkti marškinėlių su politinio pasaulio atstovų vaizdais – tiek „pro“, tiek „anti“. Tokia komercinė strategija sulaukia paramos iš politinių partijų aktyvistų.
Tiesa, problemų kyla, kai žmonės nori pardavinėti marškinėlius su užrašais, tokiais kaip „Laisvė DSK“ ar „DSK – mirties bausmė“. Šiuo atveju minėtas ekspertas teikia pirmenybę paprasčiausiai „DSK“ – užrašui, kurį jau kuris laikas galima rasti ant lovos užtiesalų, staltiesių, drabužių, batų ir pan.
