Atgaivos neras
Pirmoji Trispalvė Panevėžyje suplevėsavo ne ant J.Miltinio dramos teatro stogo, o vandenyje. Sovietiniai vadukai neteko amo, kai devintajame dešimtmetyje fontanas Senvagėje nušvito geltona, žalia ir raudona spalvomis.
Dabar Panevėžys turėtų melstis, kad rugpjūčio pabaigoje per krepšinio čempionatą netvyrotų karštis. Kitaip vietiniams teks raudonuoti iš gėdos prieš fontanuose atsigaivinti įpratusius svečius iš užsienio. Savotiška miesto vizitine kortele kadaise buvę fontanai grimzta į praeitį.
Aukštyn šaunančios jų vandens čiurkšlės – atgaiva nuo karščio dūstantiems ne tik Europos miestų, bet ir Lietuvos didmiesčių gyventojams, tačiau panevėžiečiams – menkai prieinama prabanga. Aukštaitijos sostinėje veikiančių fontanų tiek pat, kiek ir sovietmetį menančių vaiduoklių – po du.
Perpus padalytas fontanas Lais-vės aikštėje – vienintelis, kuriame praeiviai gali įmerkti kojas. Akims paganyti švokščia fontanas Senvagėje. Jų abiejų priežiūra Savivaldybės biudžetui per mėnesį atsieina apie 3800 litų.
Prieš trejetą metų vasarą panevėžiečius dar gaivinęs fontanas Nepriklausomybės aikštėje bei neatmenamais laikais veikęs prie Bendruomenių rūmų byloja apie Aukštaitijos sostinės tylų merdėjimą.
Rekonstrukciją atidėjo
Miesto fontanus prižiūrinčių „Panevėžio gatvių“ vadovo Gintaro Petrausko teigimu, be didelių investicijų atgaivinti neveikiančiuosius nėra jokių galimybių.
Direktorius skaičiuoja, kad vien Nepriklausomybės aikštės fontanui rekonstruoti prireiktų apie 100 tūkst. litų.
„Reikėtų keisti absoliučiai viską, o vien siurblys kainuoja 15–20 tūkst. litų. Bandėme bent vandens į fontaną pripilti, kad tuščias nestovėtų, bet kažkur jį praleidžia ir greitai išteka“, – „Sekundei“ teigė G.Petrauskas.
Direktorius svarsto, kad prieš gerą dešimtmetį išdžiūvusio Bendruomenių rūmų fontano atgaivinimas atsieitų dar brangiau.
„Apmaudu, kad tiek metų niekas nedaroma. Galėtų Savivaldybė vienais metais projektą užsakyti, kitąmet – darbus atlikti“, – svarsto G.Petrauskas.
Fontanus prižiūrinčios bendrovės vadovas pripažįsta nepykstantis, jei per karštį panevėžiečiai sumano į jį įmerkti kojas. Anot direktoriaus, svarbiausia – fontane nesinaudoti muilu, putomis ir nelipti į jį tiesiai iš daržo.
Visą straipsnį skaitykite 2011 m. birželio mėn. 9 d. dienraštyje „Sekundė“ arba „Facebook“ tinkle.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
P.Luko nuotr. Sovietmečiu Panevėžio fontanai atliko ne tik gaivos oazių funkciją. Miesto senbuviai dar mena, kad ne vienam patriotui suspausdavo krūtinę einant pro Senvagėje šniokščiantį ir geltona, žalia, raudona spalvomis apšviestą fontaną.
