„Newsweek“
Kaip sukurti monstrą. Ratko Mladičiaus istorija
Savaitraštis „Newsweek“ bando rasti priežastis, kurios paskatino Ratko Mladičių įvykdyti paskutinį Europos genocidą. Kai jo dukra Ana nusišovė mėgstamiausiu generolo ginklu, jis prarado sveiką protą ir palūžo, teigiama „Newsweek“. Kad ir kas paskatino Anos savižudybę, tai paveikė R. Mladičių labai stipriai.
„Yra manančių, kad po dukters mirties jis tiesiog išprotėjo, – savaitraščiui teigė Jovanu prisistatęs R. Mladičiaus aplinkos žmogus. – Mes jį gerbėme kaip karininką, jis reikalaudavo daug, tačiau atliekant užduotis visada buvo šalia“.
R. Mladičiaus gyvenimą galima skirstyti į du etapus: iki ir po Anos mirties. „Jis taip ir neatsipeikėjo po jos mirties. Žinot, kas nutiko praėjus metams po jos mirties? – šaltu veidu paklausė Jovanas ir netrukus pats atsakė. – Srebrenica“.
Nepaisant visų nusikaltimų, kuriuos padarė R. Mladičius, dar yra nemažai tokių, kurie laiko jį didvyriu, bandžiusiu apginti šalį. Vis dėlto dabartinio Serbijos prezidento Boriso Tadičiaus teigimu, „gal R. Mladičiaus teismas padės išvalyti mūsų tautos gėdą“.
Savaitraštis rašo, kad R. Maldičiaus teismas duos daug naudos Serbijai. Sugauti Srebrenicos žudynių architektą – derybų dėl narystės ES sąlyga. Tikimasi, kad Serbijos izoliacija pagaliau baigsis.
„R. Mladičius regi save kaip garbingą žmogų, – teigė vyriausiasis serbų prokuroras Vladimiras Vukčevičius. – Keista, kad žmogus, teigiantis esąs garbingas, savo slapstymosi dėka laiko visą šalį įkaitais ir neleidžia mums judėti pirmyn“.
„Time“
2% skirtumas
JAV ekonomikos augimo prognozės yra klaidingos ir neadekvačios, teigiama žurnale „Time“. Nemažai ekonomistų atnaujino savo prognozes, tvirtindami, kad ekonomikos augimas pasieks 3% tačiau iš turimų duomenų, galima susidaryti įspūdi, kad augimas bus mažesnis nei 2%.
Žurnalo teigimu, dviejų procentų skirtumas – daug lemiantis faktorius. Jeigu ekonomika augs 3,9 % , kaip kad teigia JAV centrinis bankas, po 10 metų valstybės skola tesieks 83% BVP. Tokia valstybės skola reikštų socialinių išmokų mažinimo pabaigą. Tuo tarpu jei ekonomika auga 1,8% tempu, po dešimties metų JAV skola sudarys 144% BVP, o tai reikštų Graikijos likimą.
Net dabar sunku rasti lėšų skatinti kurti darbo vietas. Pridėjus mažas vartotojų išlaidas, kurios pasiekė 6 mėnesių antirekordą, tikėtina, kad JAV kompanijos ir toliau laikys 1 trilijoną dolerių rezerve, užuot išleidusios juos naujoms darbo vietoms kurti. Jei McKinsey pasaulinio instituto prognozės teisingos, prireiks dar 5 metų, kad Jungtinės Valstijos grįžtu į ikikrizinę padėtį.
Vis dėlto, kai kurie ekonomistai teigia, kad iki metų galo ekonomika įsibėgės. Tačiau net ir tai nebesustabdys naujų pasaulinių tendencijų. Pasaulio ekonomika keičiasi, galios centras traukiasi į Rytus, o technologinė pažanga keičia ekonominio augimo ir darbo rinkos santykius.
„The Washington Post“
Pastangos Afganistane – bevaisės
Po dvejus metus trukusio Kongreso tyrimo paaiškėjo, kad brangios Jungtinių Valstijų pastangos atkurti funkcionuojančia valstybę Afganistane duoda mažai pridėtinės vertės.
Ataskaitoje teigiama, kad JAV finansinės injekcijos iškreipia vietinę kultūrą ir ekonomiką. Vietiniai „vadukai“ nesugeba efektyviai panaudoti lėšų, o korupcijos mastai auga kaip ant mielių. Dienraščio teigimu, afganai nesugebės susitvarkyti su situacija šalyje po JAV karių išvedimo, nes nėra nei reikiamos infrastruktūros, nei pakankamai lėšų.
Ataskaitoje taip pat perspėjama, kad Afganistanas, ko gero, puls į ekonominę depresiją vos tik išvedus karius, nes 97% šios šalies BVP sudaro Jungtinių Valstijų investicijos.
Senatorius Johnas F. Kerry teigia, kad strategija Afganistane turi būti pakoreguota: „Mes sukūrėme „karo ekonomiką“, ir tai, be abejonės, sukels daug problemų ateityje.“
Vis dėlto ataskaitoje išsakyta nuomonė, kad parama Afganistanui negali būti nutraukta, nes tai sugriautų visą 10 metų darbą. Minima, kad pinigų panaudojimas turi būti atidžiau prižiūrimas, o patys pinigai turi būti leidžiami tikslingai ir greitai.
„The New York Times“
G–8 energetikos ministrai prašo griežtinti AE saugumo testus
Nicolas Sarkozy inicijuotame susitikime Paryžiuje buvo siūloma griežtinti atominių jėgainių saugumo testus, teigiama „The New York Times“.
„Po Fukušimos įvykiu tapo aišku, kad turime pasiekti bendrą susitarimą dėl standartų kėlimo, taip pat turime pasiekti globalų bendradarbiavimą šiuo klausimu“, – teigė susitikimui vadovavusi Prancūzijos ekologijos ministrė Nathalie Kosciusko-Morizet.
Po susitikimo išplatintame pranešime teigiama, kad buvo sutarta, jog šalys, turinčios atominius reaktorius, privalo atlikinėti reguliarius apkrovos testus. Taip pat išreikšta noras stiprinti Tarptautinės atominės energetikos agentūros rolę.
Susitikimo metu buvo aptarta galimybė įkurti tarptautines atominės intervencijos grupes, kurios padėtų šalims tvarkytis su iškilusiomis problemomis.
Susitikimas tęsis birželio 20–24 dienomis Vienoje, kur tikimasi aptarti konkrečias priemones, kurių gali būti imtasi ateityje.
„Mes nekalbėjome, reikia ar ne nutraukti atomines šalių programas“,– teigė N. Kosciusko-Morizet. – Vienbalsiai sutarta, kad saugumas yra svarbiausias mūsų prioritetas, o visa kita priklauso nuo tarptautinio bendradarbiavimo“.
Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacijos Atominės energetikos agentūros direktoriaus Luis E. Echávarrio teigimu, Fukušimos atvejis parodė atominės energetikos silpnybes: „Mes supratome, kad atominių jėgainių struktūra gali būti gerokai pagerinta, tad tai mes ir žadame daryti“.
„The Wall Street Journal“
OPEC narės nesutaria, ar išgauti daugiau naftos
Dienraščio „The Wall Street Journal“ duomenimis, Vienoje vykusio OPEC lyderių susitikimo metu buvo siūloma didinti naftos gavybą. Irano ir Irako atstovai iki pat paskutinės minutės priešinosi naftos gavybos didinimui, tuo tarpu Saudo Arabijos atstovas Ali Naimi taip ir nepateikė oficialios savo pozicijos šiuo klausimu. Tokia įvykiu eiga tik patvirtina nuomonę, kad rimto sutarimo taip ir nebuvo pasiekta.
Dienraščio teigimu, didžiausius nesutarimus sukėlė nuogąstavimai dėl vis dar silpnos ekonominės situacijos pasaulyje. Neaišku, ar pagrindinės naftos importuotojos – Jungtinės Valstijos – didins savo poreikį. OPEC susitikime pasigirdo nuomonių, kad naftos poreikis turėtų išaugti antroje metų pusėje, tad jau dabar reikia pradėti didinti naftos gavybą, teigiama „The Wall Street Journal“.
Susitikimo metu taip pat išryškėjo nesutarimai dėl neramumų Arabų pasaulyje. Kataro pareigūnai, kurie oficialiai pasisako prieš Muammaro Gaddafi režimą, vėlavo į susitikimą. Tai kai kurių OPEC narių buvo palaikyta protesto ženklu.
Buvo tikimasi, kad OPEC nariai nedidins naftos gavybos mastų. Tačiau, Saudo Arabijos ir Kuveito atstovų teigimu, dėl įvykių Libijoje bei vis didėjančių Kinijos naftos poreikių reikia išgauti daugiau naftos, nes kitokiu atveju rinka atsidurs sunkioje padėtyje.
Tuo tarpu Irako naftos ministras Abdulas Kareemas Luaiby pareiškė, kad nėra jokio preteksto didinti naftos gavybą, tuo labiau, kad kainos išlieka stabilios. „Mes nemanome, kad mūsų veiksmai gali neigiamai įtakoti atsigaunančią ekonomiką“, – teigė ministras.
