Specialistai skaičiuoja, kad grūdų kaina duonos kainoje sudaro vos 10 procentų.
Galingiausių pasaulio šalių dvidešimtukas (G-20) skelbia kovą svyruojančioms žemės ūkio produktų kainoms. Jų augimą žadama pristabdyti viešinant detalią informaciją apie produktų atsargas ir jų rinkas. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys sutinka, kad viešumas galėtų pagerinti situaciją ir sumažinti maisto produktų kainas. Tačiau kai kurie verslininkai taip negalvoja.
Pasaulio ekonomika jau antrą kartą nuo 2007 metų patiria maisto kainų šoką dėl produkcijos trūkumo, išaugusios paklausos ir mažiausių per dešimtmečius atsargų. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija suskaičiavo, kad būtiniausių maisto produktų kainos šiuo metu yra 37 proc. didesnės nei prieš metus. Jų sumažėjimo artimiausiu metu nelaukiama.
Nauja sistema
G-20 šiuo metu pirmininkaujanti Prancūzija maisto kainų stabilizavimą įvardijo kaip vieną pagrindinių savo tikslų ir birželio 22-23 dieną į Paryžių kviečia žemės ūkio ministrus. Pagrindinis darbotvarkės klausimas – žemės ūkio produktų informacinės sistemos sukūrimas.
„Rinkos negali veikti aklai. Mums reikalinga patikima informacija apie rinkas ir produkciją“, – duodamas interviu „Financial Times“, sakė iniciatyvai vadovaujantis Prancūzijos žemės ūkio ministras Bruno Le Maire.
Kol vienos šalys, tokios kaip JAV, teikia tikslią ir detalią informaciją apie padėtį rinkose, kitos, tarp kurių ir Europos Sąjungos (ES) narės, ir besivystančios šalys, viešumo srityje neblizga. O jų turima fragmentiška informacija apie maisto produktų atsargas ir rinkas trukdo pareigūnams priimti reikiamus politinius sprendimus.
Prie Žemės ūkio produktų informacinės sistemos kūrimo ketina prisidėti ir Kinija, kuri iki šiol informaciją apie savo būtiniausių maisto produktų rinkas laikė paslaptyje. „Kinija pasiruošusi žengti skaidrumo keliu“, – sakė Prancūzijos žemės ūkio ministras. Jis pažymėjo, kad Pekinas dar šiek tiek priešinasi ir nenori teikti visos informacijos, tačiau tai esą turėtų būti padaryta „žingsnis po žingsnio“.
Nuomonės išsiskyrė
Kai kurie verslininkai mano, kad tokia G-20 iniciatyva nelabai ką pakeis. Bendrovės „Lašų duona“ ekonomikos ir finansų direktorius Nerijus Aukštuolis IQ.lt teigė, kad informacija apie maisto produktų kainas, jų rinkas ir taip visiems yra žinoma.
„Visi tą informaciją valdome. Žinome, kiek kas kainuoja. Kinija ir JAV taip pat yra pasiekiamos“, – skeptiškai į valstybių planus žiūrėjo N. Aukštuolis.
Savo ruožtu Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto atstovas A. Gapšys teigė, kad viešumas – bene pagrindinė priemonė pristabdyti kartais nepagrįstą kainų augimą. „Iš esmės, kainos didėja ne tik dėl bendros situacijos rinkoje, bet yra tam tikrų tendencijų, kai įmonės naudojasi situacija ir pačios didina kainas“, – kalbėjo A. Gapšys.
Tačiau N. Aukštuolis buvo linkęs apginti maisto gamintojus. Kalbėdamas apie duonininkus, pašnekovas sakė, kad šie savo produkciją buvo priversti branginti dėl smarkiai išaugusių žaliavų kainų. Jis skaičiavo, kad cukraus kaina pastaruoju metu yra išaugusi 2,5 karto, o miltai ir aliejus taip pat pabrango kone dvigubai. Kitų žaliavų kaina esą išaugo 30-40 proc. Tačiau, pašnekovo teigimu, duonos kaina taip smarkiai nedidėjo. Ji esą ūgtelėjo tik apie 15 proc.
Pasiūlymas Lietuvai
A. Gapšys tokią gamintojų poziciją kritikavo: „Dabar visi mėgėjai sakyti: auga grūdų kainos, reiškia duona brangsta. Iš tikrųjų duonos kainai grūdų kaina turi tik 10 proc. įtakos. Todėl dėl grūdų brangimo duona turėtų brangti tik keliais centais“.
Pašnekovo teigimu, norint sumažinti maisto produktų kainas Lietuvoje, būtinas Vyriausybės ir Konkurencijos tarybos įsikišimas. Pirmiausia esą reikėtų paviešinti pagrindines įmones, turinčias įtakos rinkos kainoms. „Kiekvienoje šakoje yra tokių įmonių“, – patikino instituto atstovas.
Tos įmonės, norėdamos didinti kainas esą turėtų pateikti argumentų Konkurencijos tarybai, kodėl reikia tai daryti. „Aišku, Konkurencijos taryba neturėtų dalinti jokių leidimų, bet bent jau žinotų, kodėl kyla vieno ar kito produkto kaina. Kai įmonės būtų priverstos pateikti argumentus, neabejoju, kad pusės jų neliktų“, – patikino A. Gapšys.
