Didžiausia grėsme Lietuvos siekiui įstoti į euro zoną vėl gali tapti infliacija.
Iki šiol dauguma finansų analitikų ir politikų vylėsi, kad 2014-aisiais Lietuvai pavyks įsivesti eurą. Tačiau artėjant šiai datai, pasigirsta vis daugiau abejonių.
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas svarsto, kad Lietuvai įsivesti eurą koją pakiš ne viešųjų finansų tvarumas, o didėjanti infliacija.
„Tikėtis (įsivesti eurą 2014 m. – red. past.) galime, bet viskas priklausys nuo šalies ekonominės situacijos. Viliuosi, kad viešųjų finansų konsolidavimo problemos neturėsime, nepaisant 2012 m. Seimo rinkimų. Infliacija bus didžiausias faktorius, į kurį reikės atsižvelgti. Tačiau pats euras nėra tas dalykas, dėl kurio verta žudytis“, – trečiadienį atsakydamas į žurnalistų klausimus sakė centrinio banko vadovas.
Jis priminė, kad Lietuva, įstodama į ES, prisiėmė teisinį įsipareigojimą įsivesti eurą, tačiau prieš tai reikia užsitikrinti, jog šalies ekonomika būtų tvari.
„2014 m. neatrodo tie metai, kada galėtume galvoti apie eurą“, – įvertindamas artimiausių metų šalies ekonomikos perspektyvas, sakė V. Vasiliauskas.
LB skaičiuoja, kad šiemet infliacija Lietuvoje turėtų atitikti Mastrichto kriterijų, tačiau to nebus pasiekta kitąmet ir 2013 m., pirmiausia dėl didėsiančių energetikos išteklių kainų.
Pagal konvergencijos kriterijus infliacija neturi viršyti 1,5 proc. trijų mažiausią infliaciją turinčių ES narių vidurkio, valstybės skola negali būti didesnė kaip 60 proc. BVP., biudžeto deficitas – 3 proc. BVP.
V.Vasiliausko pirmtakas Reinoldijus Šarkinas ne kartą buvo prognozavęs, kad 2014-aisiais mūsų šalis galėtų prisijungti prie euro zonos.
Dėl per didelės infliacijos Lietuvai nepavyko įsivesti euro 2007 metų pradžioje. Iš pradžių tikėtasi, kad stojimo į euro klubą data taps 2012 ar 2013 metai, tačiau bėgant metams ši data tolsta.
