V.Vasiliauskas siekia, kad kredito įstaigos vėl neįsiveltų į paskolų dalybų lenktynes.
Šalies finansų sistema atrėmė krizės sukeltas grėsmės ir išliko stabili, paskelbė Lietuvos bankas (LB). Tačiau net jeigu artimiausiais metais pavyks išvengti ekonomikos nuosmukio ar kitų sukrėtimų, bankai vis tiek privalės padidinti kapitalą.
Lietuvos bankas (LB) 2011 m. Finansinio stabilumo apžvalgoje konstatuoja, kad blogiausi metai šalies finansų sektoriui jau liko praeityje: komerciniai bankai vėl dirba pelningai, o per šiuo metus paskolų portfelį planuoja padidinti 4-5 proc.
Tačiau LB valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas įsitikinęs, šiandieninės geros žinios nesuteikia pagrindo atsipalaiduoti, o bankai, siekdami išsaugoti tvarumą, privalo tinkamai vertinti nuostolius dėl nuvertėjusių paskolų ir pritraukti papildomo kapitalo.
„Jeigu nori taikos, ruoškis karui“, – taip V. Vasiliauskas apibūdino LB atliktą finansų sistemos testavimą nepalankiomis sąlygomis.
Siekiant įvertinti rizikas ir šalies bankų pasirengimą jas atremti, nagrinėta, kaip bankus paveiktų staiga ir smarkiai sumažėjęs šalies eksportas, dėl padidėjusių rizikos premijų stipriai pašokusios palūkanų normos, galima staigi nekilnojamojo turto kainų korekcija Skandinavijos šalyse ir kitos grėsmės.
Testo rezultatai parodė, kad ekstremalaus eksporto nuosmukio atveju bankų sistemai iki 2012 m. pabaigos galimiems nuostoliams padengti reikėtų pritraukti apie 230 mln. litų, o drastiškai pakilus palūkanų normoms – apie 650 mln. litų papildomo kapitalo. Tačiau, kaip pastebėjo V. Vasiliauskas, tokio masto grėsmės mažai tikėtinos.
„Pagal pagrindinį ūkio raidos scenarijų konservatyviai įvertinus bankų paskolų nuvertėjimo nuostolius, jiems padengti papildomai reikia apie 60 mln. litų. Nors tai tėra vos 0,8 proc. dabartinės sistemos kapitalo bazės, toks kapitalo papildymas padėtų spręsti balansų problemas ir užsitikrinti saugią bei stabilią bankų veiklos aplinką“, – teigė LB vadovas.
Sustiprinti kapitalą 60 mln. litų bankai turės iki 2012 m. pabaigos.
Priešnuodis burbulams ir spekuliacijoms
Finansinio stabilumo apžvalgoje taip pat pabrėžiama, kad bankai turi ilginti savo įsipareigojimų trukmę ir skolinti atsakingai. Tai esą padėtų išvengti praeities klaidų: sparčiai kylančių nekilnojamojo turto kainų, nepamatuotų spekuliacijų rinkoje.
Tikimasi, kad atsakingo skolinimo principai, grindžiami paskolos ir užstato santykiu, periodinės įmokos ir pajamų santykiu, tinkamo informacijos atskleidimo ir rizikos valdymo taisyklėmis, sustiprins šalies finansų sistemos atsparumą galimiems nesubalansuotumams rinkoje, ypač susijusiems su kainų burbulais.
Parengtus atsakingo skolinimo principus LB valdyba planuoja patvirtinti antroje metų pusėje. Jie bus privalomi ne tik bankams, bet ir kredito unijoms. Kai kurios jų, kaip įspėjo LB vadovas, linkusios pernelyg daug ir neatsakingai skolinti su unijomis susijusiems asmenims.
V.Vasiliauskas vylėsi, kad naujosios taisyklės atgrasys kredito įstaigas nuo beatodairiško skolinimosi.
Konkurencija dėl investicijų stiprėja
Lietuvos bankų asociacija (LBA) neskuba kritikuoti prievaizdų siūlomus atsakingo skolinimosi principų. Tačiau LBA vadovas Stasys Kropas tvirtino, kad šie principai turi būti taikomi visoms kredito įstaigoms (net greitųjų kreditų bendrovėms), nes antraip rizika gali persikelti į kitas mažiau nereguliuojamas sritis.
Didinti kapitalą 60 mln. litų šalies komerciniams bankams, anot S.Kropo, nėra neįveikiama užduotis ir tam jau rengiamasi: „Tačiau labai svarbu, kad būtų sudarytos prielaidos pritraukti tą kapitalą, kad atsirastų investuotojų, o tam reikia užtikrinti ne tik stabilią, bet ir pelningą bankų veiklą. Priešingu atveju pritraukti investicijas gali būti sudėtinga, nes ES bus didžiulė konkurencija dėl investicijų į bankų sektorių – vien Europoje gali reikėti apie 650 mlrd. eurų“.
