J. Y. Lin.
Tam, kad tuo metu, kai pasaulio ekonomika kenčia nuo pasitikėjimo krizės, struktūrinių nesubalansuotumų ir prislopusių augimo perspektyvų, galėtume nuspėti plėtros kryptį po dešimtmečio, reikia kruopštaus modeliavimo bei daugiau nei įžvalgumo.
Reikia vienu metu daug aspektų apimančio požiūrio, kuris sujungtų istorinę prasmę su atidžia dabartinių galių, tokių kaip globalaus augimo pusiausvyros poslinkis į besivystantį pasaulį, analize. Norint taip prognozuoti, reikia suprasti, kaip pažengusios ekonomikos šalys susirems su šiuo poslinkiu, ir kaip prisitaikys tarptautinė pinigų sistema.
Išanalizavę šiuos veiksnius mes tikime, kad pasaulio ekonomika yra ant virsmo – perėjimo į daugiaašę būklę – ribos.
Istoriškai ekonominės galios paradigmos buvo braižomos ir perbraižomos atitinkamai su šalių, geriausiai pasirengusių skatinti pasaulinį augimą ir globalią ekonomiką, pakilimais bei nuosmukiais. Kartais pasitaikydavo, kai ekonomika buvo daugiaašė – turinti daugiau nei dvi vyraujančias augimo ašis. Tačiau naujųjų laikų istorijoje dar nėra buvę, kad besivystančios šalys atsistotų daugiaašės ekonominės sistemos priešakyje.
Struktūra pasikeis. Iki 2025 metų šešių besivystančių šalių – Brazilijos, Kinijos, Indijos, Indonezijos, Pietų Korėjos ir Rusijos – ekonomikos plėtra kartu sudėjus sudarys apie pusę pasaulinio augimo. Tuo pat metu tarptautinėje pinigų sistemoje nustos dominuoti vienintelė valiuta.
Ieškodamos augimo galimybių užsienyje ir skatinamos pagerinti politiką savo šalyse, besivystančių rinkų korporacijos vaidins vis svarbesnį vaidmenį pasauliniame versle ir tarptautinėse investicijose. Tuo pat metu didžiuliai kapitalo ištekliai jų pačių šalyse suteiks galimybių besivystančioms rinkoms tapti pagrindinėmis finansų rinkų žaidėjomis.
Veržlioms besivystančioms rinkoms užimant pozicijas pasaulio ekonomikos vairinėje, reikia permąstyti visuotinai priimtiną požiūrį į pasaulio ekonomikos valdymą.
Dabartinį požiūrį lemia trys prielaidos: koncentruotos ekonominės galios ir stabilumo sąsajos, kapitalo srautų kryptis iš Šiaurės į Pietus ir centrinė JAV dolerio padėtis.
Nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos aplink JAV susikoncentravusi pasaulio ekonomikos tvarka buvo sukurta remiantis vienas kitą papildančiais nebyliais ekonominiais ir politiniais susitarimais tarp JAV ir jos pagrindinių partnerių. Besivystančioms rinkoms buvo numatytas antraeilis vaidmuo. Už tai, kad JAV prisiėmė atsakomybę už sistemos palaikymą, paskutinės vilties rinką ir JAV dolerio tarptautinį vaidmenį, pagrindiniai Jungtinių Valstijų ekonominiai partneriai – Vakarų Europa ir Japonija – neprieštaravo specialioms JAV privilegijoms – pajamoms iš senjoražo (mokesčio už pinigų spausdinimą), savarankiškai vietinei makroekonominei politikai ir šalies mokėjimų balanso lankstumui.
Apskritai kalbant, šis susitarimas vis dar galioja, nors prieš kurį laiką pasirodė užuominų apie jo susilpnėjimą. Vienas silpnėjimo pavyzdžių yra nauda, kurią besivystančios rinkos gavo plėsdamos savo veiklą tarptautinėje prekyboje ir finansuose. Pasaulio ekonomikai tampant vis labiau daugiaaše, keisis būdai, kuriuos pasaulis naudoja užsiimdamas tarptautiniu verslu.
Didelė dalis energingų besivystančios rinkos įmonių yra pakeliui į pirmavimą pasauliniu mastu jų pramonės sektoriuose – daugmaž tokiu pačiu būdu, kuriuo pažengusios ekonomikos bendrovės tai darė pastarąjį pusę amžiaus.
Ateinančiais metais tokios greičiausiai įmonės darys spaudimą vykdyti ekonomines reformas jų pačių šalyse. Tokiu būdu jos paskatins savo šalis integruotis į pasaulinę prekybos ir finansų sistemą. Taigi jau gali būti pribrendęs laikas žengti į priekį su daugiašale tarptautinių investicijų kontrolės sistema, kurios nuo trečiojo praėjusio amžiaus dešimtmečio nepavyko įgyvendinti kelis kartus.
Kitaip nei tarptautinės prekybos ir pinigų srityje, čia neegzistuoja joks tarptautines investicijas skatinantis ir valdantis daugiašalis režimas.
Kol kas JAV doleris išlieka svarbiausia tarptautinė valiuta. Tačiau jo pirmavimas silpsta. Tai matoma iš to, kad JAV doleris vis mažiau naudojamas kaip oficialiųjų atsargų valiuta, išrašant sąskaitas už prekes ir paslaugas, denominuojant tarptautines pretenzijas ir susiejant valiutų kursus.
Euras yra stipriausias JAV dolerio konkurentas tol, kol euro zona, gelbėdama šalis ir vykdydama bendrosios rinkos projekto pasiekimus apsaugančias ilgesnės trukmės institucines reformas, sėkmingai dorojasi su dabartine valstybės paskolų krize.
Tačiau besivystančių šalių valiutų svarba per ilgesnį laiką neabejotinai didės. Kinijos ekonomikos dydis ir veržlumas bei sparti jos bendrovių ir bankų globalizacija sukuria juaniui didžiulę galimybę prisiimti svarbesnį tarptautinį vaidmenį.
Pasaulio bankas ataskaitoje „Globalios plėtros horizontai 2011” pristatė, jo analitikų nuomone, labiausiai tikėtiną pasaulio valiutų scenarijų 2025 metais – daugiavaliutę struktūrą, kurios centre JAV doleris, euras ir juanis.
Ši prognozė paremta tikimybe, kad JAV, euro zona ir Kinija tuo metu bus trys didžiausios augimo ašys.
Pagaliau, tarptautinė finansų bendruomenė turi vykdyti, ką privalo, kad užtikrintų, jog plėtrai ir toliau būtų teikiama pirmenybė. Globalią ekonominę įtaką turinčios šalys turi prisiimti ypatingą atsakomybę ir pripažinti, kad jų politikos veiksmai turi didžiulę įtaką kitoms valstybėms.
Ypač sveikintinos būtų centrinius bankus bendradarbiauti skatinančios pinigų politikos iniciatyvos, kurios padėtų pasaulinėje pinigų sistemoje siekti finansinio stabilumo ir subalansuotos plėtros.
Nepaisant žymios pažangos, kurią besivystančios rinkos padarė integruodamosis į tarptautinę prekybą ir finansų kanalus, dar reikia daug nuveikti, kad jos pasidalytų globalios sistemos palaikymo našta. Jos šioje sistemoje užima vis didėjančią dalį.
Tuo pat metu yra labai svarbu, kad pažengusios ekonomikos šalys parengtų politikos planus, kuriuose būtų atsižvelgiama į vis stiprėjančią tarpusavio priklausomybę su besivystančiomis šalimis. Pasaulinis valdymas vis daugiau priklausys nuo šios tarpusavio priklausomybės stiprinant tarptautinį bendradarbiavimą ir skatinant gerovę pasauliniu mastu.
____________________
Justinas Yifu Lin yra Pasaulio banko vyriausiasis ekonomistas. Mansooras Dailami yra pagrindinis „Globalios plėtros horizontų“ autorius ir Pasaulio banko Plėtros perspektyvų grupės Kylančių globalių tendencijų komandos vadovas.
