R. Paksas ir „Tvarka ir teisingumas“ – sinonimai?
Kol sprendžiamas Rolando Pakso likimas, IQ kalbinti ekspertai teigia, kad jo sugrįžimas į rinkimus Lietuvoje neabejotinai sustiprintų partiją „Tvarka ir teisingumas“ (TT), tačiau yra ir kitų būdų, kaip ši partija gali mobilizuoti savo rinkėjus 2012-ųjų Seimo rinkimuose.
Kauno technologijos universiteto profesorius politologas Algis Krupavičius teigia, kad TT prieš rinkimus gali ištraukti „labai rimtą kortą“ – referendumą dėl to, kaip elgtis su apkaltos būdu nušalintais asmenimis. TT frakcijos Seime vadovas Valentinas Mazuronis sako, kad tokia galimybė nesvarstoma, nes Lietuvoje inicijuoti referendumą yra „pernelyg sunku“. Tačiau A. Krupavičius teigia, kad svarbiausia yra ne rezultatas, o procesas, nes referendumo iniciatyva gali padėti mobilizuoti elektoratą ir tik „taktikos klausimas“, kada TT pradėti rinkti parašus.
R. Paksas kelia sparnus
„Manau, formuosime valdančiąją daugumą“, – taip teigė TT pirmininkas R. Paksas pirmadienį „Lietuvos žiniose“ išspausdintame interviu. Tačiau iki Seimo rinkimų likus dar metams sprendžiamas klausimas, kada juose leisti dalyvauti pačiam R. Paksui, laimėjusiam bylą prieš Lietuvą Europos žmogaus teisių teisme (EŽTT).
Šiandien Vyriausybė perdavė Seimui teisininkų darbo grupės pasiūlymus, kurie turi atitaisyti Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą iki gyvos galvos neleisti R. Paksui eiti pareigų, kuriose reikia prisiekti Lietuvai.
Politologas A. Krupavičius mano, kad R. Paksas, sugrįžęs į Seimo rinkimus, sustiprintų TT bent trumpalaikėje perspektyvoje – ypač kaip lyderis, kuris moka dirbti su visuomene rinkiminėse kampanijose.
IQ kalbinti ekspertai teigia, kad labiausiai neparankus R. Pakso grįžimas į rinkimus būtų Darbo Partijai (DP). DP ir TT dalijasi tą patį elektoratą, tačiau ir vadinamosios „tradicinės“ partijos – Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai bei Lietuvos socialemokratų partija – gali prarasti pozicijų.
Politologai TT priskiria „asmenybės partijos“ tipui – jos populiarumas didele dalimi paremtas vienos asmenybės patrauklumu. Tačiau žurnalistas ir politikos apžvalgininkas Artūras Račas teigia, kad turint galvoje TT išgyvenimo galimybes dingus R. Paksui, ji vargiai yra tik vieno žmogaus partija: TT nesubyrėtų, kaip subyrėtų Naujoji sąjunga pasitraukus jos vadovui Artūrui Paulauskui. Kita vertus, A. Račas primena dar vieną TT išskirtinumą – ji dar nebuvo valdžioje ir sėkmingai prisiėmusi protesto partijos vaidmenį sugeba išlaikyti paramą net jos lyderį pasodinus ant atsarginių suolelio.
Tiesa, V. Mazuronis, išgirdęs žodžius „politikos užribyje“, nesutinka ir primena, kad R. Paksu pasitikėjimą išreiškė daugybė žmonių, išrinkusių jį į Europos Parlamentą (EP). Pasak sociologinių tyrimų bendrovės „Vilmorus“ direktoriaus Vlado Gaidžio, politikui tai yra patogi vieta, kadangi visi Europos parlamentarai visuomenės vertinami gana gerai ir nedalyvauja vietinėse rietenose, o ES suvokiama kaip Lietuvai duodanti daug naudos. V. Gaidžio duomenimis, nuo R. Pakso išrinkimo į EP jo reitingas yra stabilus.
Jokių prošvaisčių 2012-aisiais
TT sudaryta teisininkų grupė pasiūlė R. Pakso likimą jau per artėjančius rinkimus atiduoti į rinkėjų rankas – kad šie spręstų, kada koks asmuo tinkamas užimti renkamas pareigas. Tam, pasak TT, reikėtų iš Seimo rinkimų įstatymo išbraukti draudimą kandidatuoti anksčiau apkaltos būdu nušalintam asmeniui.
Tačiau Vyriausybės sudarytos teisininkų grupės išvadose teigiama, kad būtina keisti Konstituciją, nes KT sprendimas, kuriuo apribotos R. Pakso galimybės, yra konstitucinės teisės dalis ir negali būti įveiktas įprastiniais įstatyminiais sprendimais.
Teisininkų siūlomuose Konstitucijos pataisų variantuose šiurkščiai pažeidusiam Konstituciją, sulaužiusiam priesaiką ir nušalintam apkaltos būdų asmeniui numatomas mažiausiai dešimties metų draudimas būti renkamam Seimo nariu ir papildomi apribojimai būti renkamam prezidentu net iki gyvos galvos. Dešimties metų terminą teisininkai sako pasirinkę atsižvelgdami į kai kurių Europos valstybių reguliavimą, nors dauguma šalių tokių apribojimų neturi.
Dėl konkrečių nuostatų turės apsispręsti Seimas, tačiau pakeisti Konstituciją užtrunka mažiausiai pusmetį, taigi kai kurie IQ pašnekovai abejoja, ar tai pavyks padaryti per šią Seimo kadenciją.
