Elektros energijos kaina išaugo ir dėl sumažėjusios gamybos hidroelektrinėse.
Vidutinė elektros energijos kaina nuo kovo vidurio Lietuvoje išaugo 12 proc. Tačiau net ir augančios kainos vartotojų neskatina rinktis nepriklausomų elektros energijos tiekėjų.
Pavasarį augęs vandens lygis upėse gegužės mėnesį nukrito. Tai smarkiai sumažino pagaminamos elektros energijos kiekį ir privertė ūgtelėti jos kainas. Didžiausios Baltijos šalyse elektros energijos gamintojos „Eesti Energia“ antrinės įmonės Lietuvoje „Enefit“ duomenimis, elektros energijos kaina „BaltPool“ biržoje gegužės mėnesį pakilo nuo 146,97 Lt už megavatvalandę (MWh) iki 164,7 Lt/MWh.
Estijos elektros energijos biržoje vidutinė elektros kaina buvo 163,66 Lt/MWh, o Suomijos – 184,38 Lt/MWh. Suomijoje kainų augimą amortizavo kuro kainų mažėjimas, gerėjanti hidrologinė situacija ir prognozuojama drėgnesnė nei įprasta vasara.
„Enefit“ generalinis direktorius Liudas Liutkevičius teigė, jog kainų augimą lėmė ne tik sumažėjusi elektros energijos gamyba hidroelektrinėse.
„Žaliavinės naftos kaina mėnesio pradžioje krito 8,6 procento, tačiau mėnesio pabaigoje išryškėjo kainos augimo tendencijos. Be to, svyravo akmens anglies kaina: mėnesio pradžioje krito, bet po Vokietijos sprendimo atsisakyti atominės energetikos greitai vėl grįžo į pradinį lygį. Toks sprendimas Vokietijoje išaugino ir elektros energijos kainas – jos viršijo 200 Lt/MWh ribą“, – sakė L. Liutkevičius.
