R. Bičiulaitis.
Ir ekonomikos atsigavimo, ir nuosmukio, ir dabar jau pakilimo laikotarpiu vienas aktualiausių klausimų išlieka verslo skolinimasis. Šiuo metu jau turime kalbėti ne tik apie krizės pamokas, bet ir įdėmiai įvertinti svarbiausius veiksnius, kurie lemia, kokios bus verslo skolinimosi sąlygos artimiausiais metais. Naujausi duomenys leidžia prognozuoti, kad per artimiausius dvejus metus verslo paskolų portfelis augs, bankai finansuos pridėtinę vertę kuriančius verslus, o verslas sieks didinti veiklos efektyvumą.
Pastarąjį dešimtmetį Lietuvos verslo paskolų spartų augimą pakeitė ženklus susitraukimas. Nuo 2001 m. paskolų portfelis, paaugęs daugiau kaip šešis kartus, 2008 m. siekė 40 mlrd. litų, o šiais metais jis siekia 32 mlrd. litų. Šiuo laikotarpiu užfiksuoti verslo paskolų pokyčiai Baltijos šalyse – panašūs. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje verslo paskolos mažėjo nuo 5,9 iki 10 procentų. Ir nors iš krizės Baltijos regiono šalys žengė skirtingu tempu, galima prognozuoti, kad verslo paskolų tendencijos bus panašios visose trijose šalyse.
Galima išskirti, kad skolinimosi apimtims artimiausiais metais labiausiai įtaką darys besikeičiantis bankų veiklos reguliavimas, makroekoniminiai rodikliai, pramonės efektyvumas ir kiti veiksniai. Analizės duomenys rodo, kad verslo skolinimosi ir BVP pokyčiai yra susiję: krizės laikotarpiu BVP ir verslo paskolų pokyčių tendencijos buvo panašios, o ir pastaruoju metu šių rodiklių atsigavimo tendencijos tik patvirtina jų ryšį.
Matome, kad augimo tendencijos tampa labiau subalansuotos, tačiau pagrindinis augimo veiksnys išlieka eksportas. Šioje srityje iš trijų šalių išsiskiria Latvija, kurios atsigavimas išlieka trapus, o į eksportą nukreiptos pramonės potencialas – mažesnis.
Vienas svarbiausių veiksnių, susijusių su verslo skolinimusi, yra gamybinių pajėgumų išnaudojimas. Lietuvos verslas šiuo metu dar pilnai neišnaudoja gamybinių pajėgumų, nors į eksportą orientuota pramonė palaipsniui artėja prie ikikrizinio pajėgumų panaudojimo lygio. Manome, kad pramonės gamybinių pajėgumų panaudojimas dar gali augti, o verslo skolinimasis artimiausiais metais bus pagrįstas poreikiu naujomis investicijomis stiprinti gamybinius pajėgumus. Toks augimas trijose Baltijos šalyse prognozuojamas 2012 – 2013 m.
Atsižvelgiant į augimo tempus, greičiausiai tokių investicijų poreikį pajus Estija, vėliau – Lietuva. Latvijoje šie procesai numatomi vėliausiai. Ne į eksportą orientuotų sektorių pajėgumų išnaudojimą dar galima vertinti kaip sustingusį. Tai, be abejo, susiję su nedideliu vidaus vartojimu, kuris tik pirmąjį šių metų ketvirtį pradėjo rodyti atsigavimo ženklus.
Skolinimosi apimtis lemiančių veiksnių įtaka per artimiausius metus bus skirtinga. Tačiau bendras visų veiksnių efektas lems verslo paskolų portfelio didėjimą. Jis 2013 m. turėtų pasiekti 36 mlrd. litų.
Apibendrinant galima sakyti, kad verslo poreikis skolintis atsigauna, tačiau pats verslas kol kas dar neskuba skolintis. Gamybinių pajėgumų išnaudojimas dar nesiekia ikikrizinio lygio, todėl ir tokiam finansavimui, koks buvo iki krizės, poreikio dar nėra.
____________________
Ramūnas Bičiulaitis yra „Danske“ banko Finansų tarnybos direktorius.
Skolinimasis privalo augti, norint, kad verslas Lietuvoje įgautų pagreitį ir būtume ne antri pagal investicijų poreikį, o pirmieji. Manau, kad rodikliai ir taip visai neblogi, ypač krizės laikotarpiu.