„Verslo žinios“
Verslininkai sukilo prieš veterinarus
Šiandien Lietuvos prekybos įmonių asociacija ir Lietuvos aludarių asociacija žada spaudos konferencijoje pateikti faktus, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) terorizuoja verslą siekdama priversti tyrimus atlikti jai pavaldžiose laboratorijose.
„Nebegalime pakęsti VMVT išpuolių. Jos vadovas Jonas Milius duoda nurodymus savo pavaldiniams atlikti veiksmus, kurie tiesiogiai trikdo mūsų veiklą. Uždaromos parduotuvės, draudžiama parduoti kokybiškus produktus“, – piktinasi Dainius Dundulis, UAB „Norfos mažmena“ (NM) valdybos pirmininkas.
Verslininkas spėja, kad galima neteisėtų tarnybos veiksmų priežastis – priversti įmones toliau atlikti tyrimus VMVT pavaldžiose laboratorijose. Pasak D. Dundulio, perėjus į nepriklausomą „Labtarna“ laboratoriją, NM tyrimai atpigo 400 tūkstančių litų.
VMVT bet kokius kaltinimus protekcine veikla atmeta. „Per metus atliekame milijoną tyrimų, žmonės dirba savaitgaliais, o pinigai plaukia į valstybės biudžetą. Jokio plano dirbtinai padidinti tyrimų skaičių nėra“, – atkerta Jonas Milius, VMVT direktorius.
Nedrąsiai atgyja prekinių kreditų draudimas
Kreditų draudimo bendrovės, per sunkmetį gerokai apribojusios paslaugų prieinamumą, vėl skaičiuoja didėjantį sutarčių ir įmokų skaičių. Pastebima, kad apimtis galėtų būti dar didesnė, tačiau vartotojai paslaugų negauna ir dėl savo uždarumo.
Audrius Rosinas, UADBB „Kreditų draudimo brokeris“ generalinis direktorius, pasakoja, kad prekinio kredito draudimo rinka atsigauna. O ir pačios įmonės aktyviau domisi draudimo paslaugomis, nes jaučia, kad dabar gali gauti geresnes draudimo sąlygas. Anot jo, šiuo metu aktyviausiai rinkoje darbuojasi „Coface“ ir „Atradius“ draudikai.
Mantvydas Štareika, bendrovės „Coface Lietuva“ (CL) rinkodaros ir pardavimo direktorius, skaičiuoja, kad sausį–gegužę įmonės pasirašytų įmokų suma jau perkopė 3 milijonus litų. O tai 60% daugiau, palyginti su tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu.
„Lietuvos rytas“
Tęsiasi kautynės dėl žemės
Daugiau pinigų už žemę Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritorijoje siekiantys gauti gyventojai toliau drebina šalies teismus. Vakar Lietuvos aukščiausiojo administracinio teismo darbuotojams skubiai teko ieškoti didelės posėdžių salės. Čia nagrinėtas Kauno LEZ teritorijoje žemės sklypus valdančių žmonių skundas. Netgi sugužėję į didžiausią teismo salę kai kurie sklypų savininkai liko stovėti.
Kauno rajono gyventojai jau kelerius metus kovoja dėl to, kad teismai pripažintų neteisėtu Kauno rajono savivaldybės patvirtintą LEZ teritorijos planą. Jei teismas patenkintų gyventojų ieškinį, valstybė negalėtų išpirkti jiems priklausančių žemės sklypų, kurie yra reikalingi LEZ plėtrai.
Šiuo metu valstybė Kauno rajono gyventojams siūlo 1000–1500 litų už arą. Tokį įkainį nustatė valstybinis vertintojas. Tačiau ši suma žmonių netenkina. Jie pasamdė nepriklausomą nekilnojamojo turto specialistą, kuris žemę įvertino dvigubai brangiau.
„Lietuvos žinios“
Seimas skelbs virėjo paieškas
Dvejus metus politikus įvairiais patiekalais lepinęs „Smulkus urmas“ sprunka iš parlamento. Bendrovės netenkina per dideli mokesčiai ir per mažas pelnas. „ŽIA valda“ valdomas „Smulkus urmas“ pareiškė norą trauktis iš parlamento rūmuose esančių valgyklų, kavinės ir restorano.
Anot Seimo vicepirmininkės Virginijos Baltraitienės, skelbiant naują maitintojo konkursą greičiausiai bus pakeistos kai kurios konkurso sąlygos. Pirmiausia yra minčių peržiūrėti maitinimui skirtus plotus. V. Baltraitienė mano, kad Seime maitinimo įstaigų yra per daug. Dabar pirmuose ir antruose rūmuose veikia valgyklos, trečiuose – restoranas ir baras. Tuo tarpu valgytojų gerokai sumažėjo: vieni užkąsti atsineša iš namų, kiti maitintis eina į greta Seimo esančias kavines. Dar viena priežastis, lemianti maitintojų pajamų dydį, – draudimas Seime prekiauti alkoholiniais gėrimais.
V. Baltraitienė sutinka, kad „Smulkus urmas“ moka gana didelius mokesčius – vien už nuomą apie 330 tūkstančių. litų. Dar tiek pat tenka sumokėti komunalinių mokesčių.
Seimo kanceliarija ir maitinimo paslaugas teikianti bendrovė patalpų nuomos sutartis pasirašiusios dešimčiai metų.V. Baltraitienės teigimu, už nutrauktą sutartį Seime dirbanti bendrovė turės sumokėti suderėto dydžio finansinę kompensaciją.
